hacking-ks
 
ForumForum  PortalliPortalli  PytėsoriPytėsori  KėrkoKėrko  Lista AnėtarėveLista Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Historia E Komunes Se Presheves

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Historia E Komunes Se Presheves   Fri May 02, 2008 8:38 pm

Treva e Preshevės nė kohėrat antike ka qenė nėn sundimin romak. Provinca e Dytė Provincia Dardanium ka qenė poashtu nėn sundimin romak me kryeqytetin e saj Scup, Shkupi i sotėm. Gjat dyndjeve sllave, gjat shek. VI dhe VII, nė rajonin e Preshevės janė ndėrtuar ca kėshtjella pėr t'u mbrojtur nga barbarėt sllav. Pėr kėto fortesa mė sė miri flet historiani bizantin Prokopie. Kėto kėshtjella ishin kalaja e preshevės si dhe ca tė tjera nė Karadak (Malėsia e Preshevės). Gjer nė shekullin IX, rajoni i Preshevės mbetet nėn pushtimin Bizantin. Nga gjysma e dytė e shek. IX gjer nė shek X rajoni i Preshevės pushtohet nga ana e Mbretėrisė Bullgare. Prej shek. XI e deri nė shek XII, Presheva me rrethinė gjendet nėn sundimin Bizantin. Nė fund tė shek. XII, sipas dokumenteve sėrbe, Preshevėn e gjejmė tė pushtuar nga ana e Nemanjiqėve deri mė vitin 1455. Gjat kėsaj kohe, popullsia autoktone i takonte religjionit tė krishterė tė pėrhapur nga romakėt. Krahas popujve tjerė, edhe shqiptarėt e kėtyre trevava u bėnin rrezistencė pushtimit osman-turk. Si rrjedhojė e rrezistencės shpeshėherė, popullsia e kėtyre anėve iu nėnshtrohej zullumeve dhe represaljeve nga ana e barbarėve tė ardhur nga azia.
Presheva, emrin qė ka edhe sot, ka nga fjala latine qė d.m.th. PRESH-Purri dhe EVA-fushė, pra Preshevė d.m.th FUSHA E PURRINJĖVE.

Rilindja Kombėtare

Gjat Rilindjes Kombėtare Presheva dhe preshevarėt kanė qenė mjaft aktiv pėr ēlirimin Kombėtar Shqiptarė. S'bashku me bashkėkombasit e vet anėembanė trojeve shqiptare, i kundėrshtuan me forcė ēdo ligj tė dhunshėm tė imponuar nga armiqt e sidomos Reformat e Tanzimatit tė vitit 1939, deri mė vitin 1912, pastaj pjesmarrės nė luftėrat dhe kryengritjet e ndryshme si atė tė Lidhjes sė Prizrenit (1878), Lidhja e Pejės (1898) si dhe kryengritjet e njėpasnjėshme tė viteve 1908, 1910, 1912 etj.

Arkeologji

Meqė Presheva nuk ka patur mundėsi tė krojojė instuticione tė veta tė pavaruara kombėtare, gjithėherė kanė shfrytėzuar format prej mė tė ndryshme pėr t'i ruajtur vlerat kulturore-kombėtare dhe etnicitetin e vet kombėtar. Kėshtu njė ndėr kėto me vlerė jashtėzakonisht tė madhe ėshtė edhe muzeu i shkollės nė Preshevė. Nė kėtė muze gjendet njė numėr i konsiderueshėm i eksponateve qė flasin pėr kulturėn dhe tė kaluarėn e shqiptarėve tė kėtyre viseve. Aty gjenden eksponate qė i takojnė kohėrave tė lashta parahistorike, nė keramikė, armė, filigranologji etj.
Prej armėve janė gjetur eksponate tė cilat i takojnė viteve 30 tė e.s. nė katundin e Ilincės (Malėsia e Preshevės). Unaza dhe stoli tjera nga filigranologjia janė gjetur nė katundin e Zhunicės e qė i takojnė viteve 35-ta, mė qartė nė kohėn e Oktavian Augustit. Nė Zhunicė dhe Preshevė janė gjetur edhe monedha tė po kėsaj kohe (vitet e 35-ta).
Nga keramika janė zbuluar objekte apo pajisje tė ndryshme qė i takojnė periudhave tė lashta parahistorike rreth 3500 vjet p.e.s

Presheva nėn sundimin Osman

Presheva gjat kohės sė sundimit Osman nė Ballkan, ishte e pėrfshirė nėn pashallėkun e Shkupit. Struktura nacionale nė kėtė trevė ishte pothuajse e 100% shqiptare, e qė gjat shpalljes sė pavarsisė sė Serbisė nga Turqia ishin shpėrngulur edhe njė pjesė e madhe e shqiptarėve nga viset Veri-Lindore tė Arbėrisė ( Vranja, Leskovci, Nishi, Piroti, Surdulica etj.). Si dėshmi e kėsaj shpėrnguljeje ėshtė fakti se sot shumė familje dhe fshatra tė tėra dijnė prejardhjen e tyre nga viset Veri-Lindore tė Arbėrisė. P.sh. Banorėt e fshatit Kokaj (Malėsi) vijnė nga rrethina e Leskovcit nga fshati Klajiq, Seferėt (fsh. Sefer, malėsi) vijnė nga rrethina e Pirotit, Familja e Dodajve (Dodallarėt, Preshevė) vijnė nga Nishi, banorėt e fshatit Depce (malėsi) poashtu vijnė nga rrethina e Leskovcit.

Nga zullumet e turqve qė i bėnin shqiptarėve tė kėtyre viseve, ēonin drej pėrleshjeve dhe kryengritjeve tė kohėpaskohėshme tė shqiptarėve kundėr turqve. Kėshtu psh. Mė vitin 1843, shqiptarėt e rrethinės sė Kumanovės , Preshevės, Bujanocit dhe Gjilanit nėn udhėheqjen e Bajram Vaksincės ēuan krye kundėr zullumve dhe shtypjes sė Hysen Pashės. Hysen Pasha i plagosur, iku te miqt e vet nė Pēinjė ku atje edhe vdiq.

Kėtu nuk duhet harruar edhe kryengritjet e njėpasnjėshme tė shqiptarėve nė pėrgjithsi ku si pjesmarrės tė rregullt ishin edhe shqiptarėt e Preshevės, Bujanocit dhe tė Medvegjes.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Historia E Komunes Se Presheves
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
hacking-ks :: Argėtim ne hacking-ks.. :: Kultura Shqiptare-
Kėrce tek: