hacking-ks
 
ForumiForumi  PortalliPortalli  PytėsoriPytėsori  KėrkoKėrko  Lista e AnėtarėveLista e Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Disa shkrimtar te njohur shqiptar.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
BeraTy
Super moderator
Super moderator


Numri i postimeve: 215
Join date: 02/05/2008
Age: 20
Location: Man utd

MesazhTitulli: Disa shkrimtar te njohur shqiptar.   Sun May 04, 2008 12:59 pm

Fatos Arapi

--------------------------------------------------------------------------------

Fatos Arapi lindi nė qytetin e Vlorės. Po atje ai kreu shkollėn e mesme, ndėrsa studimet e larta i ndoqi nė Bullgari (Sofje) nė fakultetin e Matematikės dhe tė Ekonomisė. Ka punuar shumė vjet gazetar dhe pedagog nė Fakultetin Histori Filologji tė Tiranės. Disa herė ka fituar ēmime kombėtare e ndėrkombėtare pėr poezi. Vepra e Fatos Arapit ėshtė e pasur nė llojet e zhanret e ndryshme qė ai lėvroi. Pėrveē poezisė ku ai qėndron nė rreshtat e parė, F. Arapi ka shkruar disa novela: Patat e egra, 1969; Cipa e borės, 1985; Gjeniu pa kokė, 1999 etj; disa romane: Dhjetori i shqetėsuar,1970; Shokėt,1977; Deti nė mes,1986; disa drama: Partizani pa emėr,1962; Qezari dhe ushtari i mirė Shvejk, nė front diku,1995; ka bėrė disa pėrkthime: Kėngė pėr njeriun, Nikolla Vapcarov, 1981; Poezi, Pablo Neruda, 1989; Safo, 1990; Antologji e poezisė turke etj; si dhe ka shkruar njė numėr tė madh artikujsh e studimesh tė ndryshme. Poezitė e para F. Arapi i botoi nė gjysmėn e dytė tė viteve pesėdhjetė, dhe, pėrkatėsisht nė vitet 1962 e 1966 botoi vėllimet "Shtigje poetike" dhe "Poezia dhe vjersha". Qė nė hapat e parė ai paralajmėroi njė zė tė vėēantė nė artikulimin gjuhėsor tė botės dhe tė njeriut, njė vizion tė vetin mbi realitetin. Fillimet poetike tė Fatosit do tė jenė tematikisht tė rrudhura e tė reduktuara, duke u kushtėzuar nga rrethanat politike tė kohės. Nė frymėn e hovit ndėrtimor dhe tė entuziazmit pėr ēlirimin e vendit, qė mbizotėronte brenda parimeve krijuese tė realizmit socialist poeti shpaloste besimin se Shqipėria ecte drejt njė rruge tė re, tė lirė, dhe ky besim bėnte tė pėrballohej mė lehtė durimi dhe sakrifica. Brenda kėtij vizioni, Fatos Arapi shpesh do t'i pėrqeshė e pėrbuzė burokratėt dhe demagogėt, si nė poezinė "Antiburokratike", apo do tė sjellė disa veēanti pėrmbajtėsore dhe ekspresive si nė poezinė "Pse erdha nė jetė". Siē shihet, poeti i thurr ode lirisė dhe "mejtimit tė lirė" siē e quan ai. ėshtė synim dhe ideal madhor, pas tė cilit poeti magjepset dhe pėrbetohet.
Parė nga kjo perspektivė vetė ēensurimi, mund tė bėhen interpretime tė shumėfishta: se shoqėria e re ėshtė ajo qė sjell dhe garanton lirinė, apo, se poeti sikur e ndien tė rrezikuar lirinė, prandaj del nė kundėrshtim tė brendshėm me kohėn e vet. Cilido nga interpretimet duhet marrė parasysh dhe pėr faktin e leximit zyrtar tė poezisė. Por, edhe nė rrafsh tė artikulimit gjuhėsor, nė pėrzgjedhjen e figurės dhe tė figuracionit, Arapi do tė kėrkojė mundėsi tė reja nė thurrjen e vargut dhe artikulimin e fjalės. Eshtė ndjerė e hutuar mbase dhe vetė ēensura pėrballė vėrshimit tė figurshėm nė stilin "Nata shkon shaluar mbi kurriz tė maleve", "Nata e ngarkuar me alarme...", te poema mjaft e ndjerė dhe e suksesshme e asaj kohe "Alarme tė pėrgjakura".
Nė fillim tė viteve shtatėdhjetė, e sidomos me veprėn e botuar mė 1972 "Mė jepni njė emėr", besimi dhe entuziazmi mbi tė nesėrmen e sigurtė sikur fillon tė meket. Do tė vėrehet kjo nė dy rrafshe: nė pėrsiatjet pėr idenė e ekzistencės, (nė ēastet e dėshpėrimit personal) dhe, nė prirjen e figurshmėrisė sė mbyllur, pėr tė mos qenė deri nė fund i lexueshėm. E tillė mund tė jetė dhe poezia, titullin e sė cilės mban vėllimi "Mė jepni njė emėr". Vėrehet se shumė dilema shqetėsuese fshihen nėpėr vargje, shumė ēėshtje dhe kategori vihen para pikėpyetjeve, ose tė paktėn shumė ēėshtje tė ekzistencės mbesin tė hapura... Dhe pikėrisht gjatė viteve shtatėdhjetė, syri zyrtar do tė dalė publikisht me alarmin nga rreziku i njė poezie tė tillė. Qoftė nė frymėn e entuziazmit dhe tė besimit tė fillimit, qoftė nė kuadėr tė shenjave tė para pėr zvetėnimin e kėtij besimi, poezia e Fatos Arapit pėr gjatė gjysmė shekulli arriti ta ruajė tėrėsinė e qėndrueshme estetike dhe etike. Nė planin tematik, poezia e tij nuk e vuri poezinė nė shėrbim tė politikės sė ditės. Nė rrafshin e shprehjes, ai vazhdoi tė jetė origjinal duke e zgjeruar hapėsirėn krijuese dhe artikulimin figurativ. Zakonisht vetėm me njė lėvizje, me njė shpėrthim befasues, poezia e Fatos Arapit sugjeron thellėsķ dhe hapėsira universale pėrfytyrimi, duke e vendosur objektivin poetik brenda konteksteve tė reja ekzistenciale, ku shquhet mprehtėsia e mendimit. Edhe figura, prandaj del pėrherė e re, ēuditėrisht e freskėt, e ngarkuar me pėrmbajtje dhe ndjeshmėri tė papėrsėritshme.
Ėshtė njė gjuhė poetike e aftė ta ndjekė e ta artikulojė tė fshehurėn, tė padukshmen, tė ndrydhurėn nė mjedisin qė e rrethon, me tėrė tragjedizmin, trishtimin dhe egėrsinė bashkė. Mund tė thuhet se figura nė poezinė e Arapit ėshtė ndėr mė efikaset dhe ekspresivet nė poezinė bashkėkohore shqiptare. Nė mpleksjen ndėrvarėse: nga njėra anė realiteti, nga ana tjetėr imagjinata, emocioni dhe intelekti, lind kjo lirikė. Prandaj lexuesi e gjen, e zbulon veten me ndjesinė se dhe ai kėshtu e pėrjeton botėn pėrreth, por nuk ka mundur ta formulojė ashtu. Nga pėrplasja e poetit: (imagjinata, emocioni, filozofia) me realitetin, reflektohet synimi drejt pėrsosjes sė njeriut.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.shkoshiko.net
BeraTy
Super moderator
Super moderator


Numri i postimeve: 215
Join date: 02/05/2008
Age: 20
Location: Man utd

MesazhTitulli: Re: Disa shkrimtar te njohur shqiptar.   Sun May 04, 2008 1:00 pm

Dritero Agolli

--------------------------------------------------------------------------------

Dritėro Agolli lindi nė Menkulas tė Devollit. Pasi mori mėsimet e para nė vendlindje, vazhdoi gjģmnazin e Gjirokastrės, njė shkollė me mjaft traditė. Studimet e larta pėr letėrsi i mbaroi nė Petėrburg. Ka punuar shumė kohė gazetar nė gazetėn e pėrditshme "Zėri i popullit", dhe pėr shumė vjet ka qenė Kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė. Pėr tridhjetė vjet me radhėDritėro Agolli u zgjodh deputet. Krijimtaria e tij letrare ėshtė mjaft e pasur nė gjini e lloje tė ndryshme: poezi, poema, tregime, novela, romane, drama, skenarė filmash etj. Ėshtė fitues i disa ēmimeve dhe i nderimeve tė tjera. Disa prej veprave mė tė rėndėsishme tė tij janė pėrkthyer nė Perėndim e nė Lindje. Dritėro Agolli hyri qė nė fillim nė letėrsinė shqiptare (vitet'60) si njė protagonist i saj, duke i ndryshuar pėrmasėn e sė ardhmes. Nė veprėn e Agollit e pa veten si protagonist bujku dhe bariu, fshatari dhe studenti, malėsori dhe fusharaku. Agolli i bė poeti i tokės dhe i dashurisė pėr tė, shkrimtari i filozofisė dhe i dhimbjes njerėzore. Vepra letrare e Dritėro Agollit krijoi traditėn e re tė letėrsisė shqiptare. Ajo na bėn tė ndihemi me dinjitet pėrballė botės sė madhe. Shkrimtar i madh i njė "gjuhe tė vogėl", ai ėshtė po aq i dashur prej lexuesve bashkėkombas, sa dhe nė metropolet e kulturės botėrore. Dritėro Agolli dhe brezi i tij letrar (vitet '60) nuk u paraqitėn me ndonjė poetikė tė re, sido qė u diskutua mjaft edhe pėr rimėn dhe ritmin, pėr vargun e lirė dhe vargun e rregullt, pėr "rreptėsinė" e poezisė. Mė shumė pėrvoja e tij krijuese, se traktatet teorike, bėri qė tė ndryshohej rrėnjėsisht tradita e vjershėrimit shqip. Dritėro Agolli u shfaq nė letėrsi si njė autor me kėrkesa tė larta pėr poezinė. Ai synoi njė poezi mė tė pėrveēme, me mė shumė individualitet. Agolli krijoi poezinė e "un-it", pėrkundėr poezisė sė "ne-ve", qė shkruhej "pėr tė bashkuar masat".
Agolli krijoi njė model tė ri vjershėrimi nė problematikė dhe nė mjeshtėrinė letrare, gėrshetoi natyrshėm vlerat tradizionale tė poezisė me mėnyra tė reja tė shprehjes poetike. Thjeshtėsia e komunikimit, mesazhet universale dhe shprehja e hapur e ndjeshmėrisė janė shtyllat e forta ku mbėshtetet poezia e tij.
Nė prozėn e tij Agolli solli risi lo vetėm nė strukturėn narrative, por dhe nė galerinė e personazheve tė veta. Ata lanė sa tė ēuditshėm aq dhe tė zakonshėm, sa tragjikė aq edhe komikė, sa tė thjeshtė aq edhe madhėshtorė. Frazeologjia e pasur popullore dhe filosofia jetėsore e bėjnė pėrgjithėsisht tėrė veprėn letrare tė Agollit sot pėr sot ndėr mė tė lexuarėn.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.shkoshiko.net
BeraTy
Super moderator
Super moderator


Numri i postimeve: 215
Join date: 02/05/2008
Age: 20
Location: Man utd

MesazhTitulli: Re: Disa shkrimtar te njohur shqiptar.   Sun May 04, 2008 1:02 pm

Ismail Kadare

--------------------------------------------------------------------------------

Ismail Kadare lindi nė qytetin e Gjirokastrės. Atje ai kaloi fėmijėrinė dhe kjo la gjurmė tė thella nė gjithė jetėn dhe krijimtarinė e tij. Shkollėn e mesme e kreu nė gjimnazin "Asim Zeneli". Mė pas kreu studimet e larta nė Fakultetin e Historisė e tė Filologjisė nė Universitetin e Tiranės, pastaj nė Institutin "Gorki" tė Letėrsisė Botėrore nė Moskė. Kėto studime iu ndėrprenė pėr shkak tė krizės politike ndėrmjet Shqipėrisė dhe ish Bashkimit Sovjetik. Kadareja ka punuar nė gazetėn "Drita", pastaj drejtoi revistėn "Les letres albanaises". Sė fundi punonte nė profesion tė lirė. I.Kadare ka qenė dhe ėshtė protagonist i jetės politike dhe i mendimit tė vendit qysh prej viteve '60. Nė fund tė vitit 1990, dy muaj pas rėnies sė shtetit diktatorial, Kadare u largua sė bashku me familjen nė Paris, por mbajti lidhje mjaft tė shpeshta me Shqipėrinė. Ismail Kadare ėshtė njė nga personalitetet mė tė shquara tė kulturės shqiptare, ambasador i saj nė botė. Kadare ėshtė shkrimtari qė i ktheu mitet legjendare nė realitet, shkrimtari qė bėri histori prej prehistorisė; pa rėnė nė kundėrthėnie me vetveten dhe gjykimin modern, ai arsyetoi estetikisht nė mėnyrė tė pėrkorė dhe pėr kohėn absolute. Nė Shqipėrinė e ndodhur nė udhėkryq vepra e Kadaresė ka qenė dhe mbetet njė shpresė apo njė ogur i bardhė pėr tė.
Ismail Kadare ėshtė autor i shumė veprave nė poezi e prozė, laureat i shumė ēmimeve kombėtare, kandidat i ēmimit Nobel pėr shumė vite me radhė, anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė dhe Anėtar i Akademisė Franceze tė Shkencave Morale.
Vepra e Ismail Kadaresė ėshtė pėrkthyer nė 32 gjuhė tė huaja duke arritur kėshtu njė rekord tė pėrhapjes nė tėrė botėn e qytetėruar.

POEZIA E KADARESĖ
Poezia e Ismail Kadaresė ėshtė njė prej zhvillimeve mė novatore nė vjershėrimin shqip gjatė njė gjysmė shekulli. Ajo shprehu vendosmėrinė e shkrimtarėve tė brezit tė viteve '60 pėr tė realizzar qėllime estetike tė ndryshme prej paraardhėsve.
Frymėzime dialoshare (1954), Ėndėrrimet (1957), Endėrr industriale (1960), Shekulli im (1961), Poemė e blinduar (1962), Pėrse mendoben kėto male (1964), Shqiponjat fluturojnė lart (1966), Motive me diell (1968), Koha (1976), Shqipėria dhe tri Romat, pėrbėjnė titujt kryesorė tė veprės poetike tė Kadaresė.
Ismail Kadare, ndryshe nga Agolli, nė periudhėn e parė tė krijimtarisė sė tij, u tėrhoq pas poemės epiko-lirike. Nė prirjen e pėrgjithshme ai nuk u shkėput prej frymės monumentalizuese tė poezisė sė mėparshme, por e kushtėzoi kėtė me tipin e njeriut shqiptar, tė historisė sė tij kombėtare, tė fatit tė tij nėpėr shekuj. Thuajse nė tė gjitha poemat e shkruara nė vitet '60 -'70 ka njė gėrshetim tė mjeteve tė reja tė tė shprehurit me mėnyrėn tradicionale tė tė vėshtruarit tė jetės dhe tė historisė:

Po s'ndėrron ai kurrė
Art i skulpturės
Gėnjeshtrėn mbi mua ka ngrķrė pėrgjithnjė.
I mbėrthyer nė dėshminė e saj tė rremė
Tė vėrtetėn kujtoj dhe qaj pėr tė.
(Laokonti)

Poezia e Kadaresė, ndryshe prej prozės sė tij, ėshtė pėrgjithėsisht e qartė, pa ekuivoke, shpesh marciale, thuajse pėrherė optimiste. Ajo, nė kritikėn zyrtare, ėshtė pritur si pasurim problematik i poezisė shqipe, veēanėrisht me temėn e qėndresės shumėshekullore tė popullit shqiptar nė rrugėn e tij tė gjatė tė historisė. Poezia e Kadaresė ėshtė poezi e sfidave tė mėdha shqiptare. Ajo ėshtė e pėrshkuar nga qėndrimi hyjnizues ndaj historisė kombėtare, ndaj lavdisė sė tyre, ndaj tokės sė tė parėve, ndaj gjuhės shqipe.
Qėndresa hyn nė poezinė e Kadaresė qysh prej kohėrave antike, deri nė periudhat mė tė afėrta tė historisė. Veēmas ajo lidhet me "motin e madh", tė epokės sė Gjergj Kastriotit; por Kadare hyjnizoi njė periudhė mė tė hershme se kjo, qė ishte mitizuar mė herėt prej Rilindjes Kombėtare: periudhėn e humanizmit evropian (siē mendon shkenca e historisė, kjo periudhė e gjeti Shqipėrinė nė tė njėjtėn shkallė zhvillimi me anėn tjetėr tė Adriatikut), e cila pati shprehjen e saj dhe nė njeriun dhe qytetėrimin shqiptar:

Njėzet e katėr luftra bėri,
Njėzet e katėr vdekje theu.
ēka mangut linte ditėn Gjergji,
Plotėsonte natėn Skėnderbeu.
(Portreti i Skėnderbeut)

Pėrgjithėsisht poezia e Kadaresė ėshtė e sunduar prej mitit tė sė shkuarės, evokimit tė lavdisė sė dikurshme. Kadare synon, pėrmes poezisė sė tij, ta ēlirojė njeriun shqiptar prej akuzash qė e kanė ndjekur ndėr shekuj, duke pėrfshirė akuzėn si popull i lindur me instinktin e luftės dhe tė mercenarizmit, binjak me armėn dhe peng i saj:

Dhe kur binin nė prille a nė vjeshtra
Nėpėr brinja tė shtrirė, nėpėr lugje,
Si me zjarre tė vegjėl tė pėtjetshėm
Era loste me xhufkat e kuqe.
(Nisja e shqiptarėve pėr nė luftė)

Poema epiko-lirike shqipe arriti njė nivel tė lartė afirmimi me vepra tė tilla tė I. Kadaresė, si "Pėrse mendohen kėto male" dhe "Shqiponjat fluturojnė lart", pastaj me "Shekulli i 20-tė", "Poemė e blinduar", "Shqipėria dhe tri Romat" e vepra tė tjera.
Poezia e Kadaresė ėshtė e prirur drejt sintetizmit dhe abstraksionit. Nė kėtė cilėsi poezia e Kadaresė tė sjell ndėrmend vjershėrimin e Migjenit. Sintetizmi shfaqet nė mungesėn e ēfarėdo subjekti apo elementi tė subjektit. Poemat e Kadaresė, pėrgjithėsisht poezia e tij, janė art mendimi, pa elemente tė rrėfimit (narracionit). Si tė tilla, si poema mendimi, ato ofrojnė shumėsi leximesh, nė kohė dhe nė miedise tė ndryshme.
Kadare nė problematikėn e poezisė shqipe, krijoi emėrtesėn e "temės sė madhe". dhe jo vetėm kaq, ai e ktheu nė mit atė, duke e bėrė mbizotėruese nė jetėn letrare tė vendit pėr mė shumė se dy dekada. Para sė gjithash poezinė e Ismail Kadaresė e intereson ajo qė shpesh quhet gojėdhėnė kombėtare ose mit i origjinės. Sfidat mė tė rėndėsishme tė historisė sė popullit shqiptar janė stacione tė poezisė sė tij.
Kadare i shkroi disa prej veprave tė tij mė tė rėndėsishme nė vargje tė lira, duke pėrvetėsuar vlera tė rėndėsishme tė vjershėrimit tradicional, prej De Radės deri tek Migieni. Nė fillimet e veta ishte i ndikuar prej poezisė ruse, veēmas prej Majakovskit. Poezia intime e Kadaresė ėshtė mjaft e ngrohtė, e drejtpėrdrejt, njė bashkėbisedim me tė dashurėn qė pėrgiithėsisht ėshtė larg si vend apo si kohė:

Do shkoj tė ulem pėrmbi pellgjet,
Tė pi nė gjunjė duke rėnė,
Nė grykė e di qė do mė ngelet
I ftohti medaljon i hėnės.

Gjithashtu poezia intime e Kadaresė pėrshkruhet nga malli pėr qytetin e lindjes, pėr njerėzit qė lanė gjurmė nė fėmijėrinė e tij,
pėr atdheun kur ndodhet larg tij, pėr kohėn studentore, vajzat dhe rrugėt e Moskės kur ėshtė nė atdhe, e mbi tė gjitha, pėr vajzėn qė le gjurmė nė shpirtin e tij, por qė pėrgjithėsisht ndodhet larg.

RAPORTI NDĖRMJET JETĖS DHE VDEKJES
Raporti midis jetės dhe vdekjes, midis tė gjallėve dhe varreve, midis brezit qė shkoi dhe atij qė vjen, njė nga raportet mė thelbėsore tė qenies njerėzore, pėrbėn njė rregullator tė mbifuqishėm tė gjithė yllėsisė sė veprave tė Kadaresė. Synimi parėsor i ēdo letėrsie serioze qė tė qėndrojė mbi kohėn dhe hapėsirėn zuri vend kryesor qė tek romani "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur". Ky roman i kushtohet misionit tė njė shtabi ushtarak tė gjallė, i cili duhet t'i bėjė nderet e fundit njė armate tė tėrė ushtarėsh tė mbuluar me dhč. Vlera e jetės, ēmimi i vdekjes, taksa e gjakut, varrimi dhe zhvarrimi, muranat anonime dhe piramidat hijerėnda, ringjallja dhe rivdekja (rivrasja), arka e hirit dhe dosja e zezė, kamarja e turpit dhe pėrmendorja e nderit, harrimi dhe pėrjetėsia, vetėflijimi dhe kurbani, trupi dhe hija (fantazma, sozia, spiritus), janė nocione themelore artistike tė shkrimtarit.
Nė mėnyrė tė veēantė vdekja pėrbėn njė zgjedhje tė dendur tė autorit pėr tė dhėnė qėndrimin e tij ndaj jetės njerėzore. Ajo paraqitet nė formė individuale dhe kolektive, natyrore dhe heroike, tė mirėqenė dhe tė sajuar. Ajo vjen nga fati, nga hakmarrja, nga lufta, nga gjy*** nga sėmundja nga mplakja; nė tė gjitha pamjet e saj, si ndėrprerje e zakonshme e jetės, si shpagim pėr vdekjen e tjetrit, si prurje e lėngatės, si varje apo pushkatim nga shteti, si zvarrisje apo linēim nga hakmarrja.
"Gjenerali i ushtrisė sė vdekur", vepra qė i dha njohjen ndėrkombėtare Kadaresė, nuk ėshtė e para qė trajton raportin midis jetės dhe vdekjes. Qysh tek "Balada e zhvarrimit", kushtuar fatit pas-vdekjes tė prijėsit arbėr Gjergj Kastrioti, duket qartė prirja pėr tė zbuluar, nėpėrmjet qėndrimit ndaj varrit, kulturėn nga barbaria, dhunimin nga shenjtėrimi, sundimin e tė vdekurve mbi tė gjallėt.
Nė tregimin "E krehura", vdekja dhe varret, nė heshtjen e tyre, marrin vlerė fisnikėruese. Njeriu qė edhe me vdekjen dėshiron tė tregojė dinjitet dhe fuqi shpirtėrore ka njė varr tė thjeshtė, pa shenjė, nė njė kėnd tė padukshėm tė varrezave verilindore tė kryeqytetit, ndryshe nga shumė tė tjerė, qė, nė pėrputhje me hierarkinė zyrtare mbitokėsore, mbajnė mbi krye statuja, ornamente, lule dhe figura. Por ata nuk kanė bėrė mė shumė se Egla e vogėl pėr Shqipėrinė dhe s'kanė asnjė meritė pėr tė qenė tė diferencuar edhe pėrpara vdekjes e varrit. Nėpėrmjet varreve Kadareja ka stratifikuar gjithė shoqėrinė shqiptare, nė kuadrin e sė cilės veprojnė personazhet e tij.
Shtresėzimi i shoqėrisė nė veprėn e Kadaresė fillon me varret pa emėr, me muranat e thjeshta nė gryka malesh e pusish, me varrezat e zakonshme shqiptare, pranė kishės, rrethuar me selvi; pėr tė vazhduar mė tej me pėrmendoret dhe lapidarėt, me varret e shenjtėruar pėr motive patriotike, siē janė varret e dėshmorėve (le tė kujtojmė, pėr shembull, varrin e veēantė tė Alush Tabutgjatit; varrin e Skėnderbeut ose edhe tė pashait turk nė Orikum) dhe pėr tė pėrfunduar me piramidėn e faraonit Keops ose arkėn e hirit tė trupit tė djegur tė Ēu En Lait, qė, sipas testamentit tė tij, u derdh mbi hapėsirėn ndėrkontinentale tė Kinės, pėr ta pushtuar me frymėn e vet.

Ismail Kadare ėshtė nga personalitetet mė tė shquara tė letėrsisė shqiptare. Me veprėn e tij, qė ka shėnuar njė numėr rekord tė pėrkthimeve (nė rreth 32 gjuhė tė huaja) ai e bėri tė pranishme Shqipėrinė nė botė, me historinė dhe me kulturėn e saj shekullore.
Kadareja qė nė vitet '60 shėnoi kthesė nė letėrsinė shqiptare me poezinė dhe prozėn e tij. Brenda potencialit tė tij krijues janė mitet dhe legjendat, e shkuara dhe e ardhmja, raportet e pėrkohshmėrisė dhe tė pėrjetėsisė, dramat e kaluara dhe ato tė tashmet, veset dhe virtytet shqiptare, kullat dhe pallatet moderne, qėndresa dhe humbja, zhdukja dhe ringjallja, tė gjitha labirintet e jetės dhe tė vdekjes. Duket sikur asgjė ēka ėshtė shqiptare, nuk mund t'i shpėtojė syrit tė shkrimtarit tė madh.
E gjithė vepra e Ismail Kadaresė qė nga botimi i parė deri te i fundit ndrit nga mesazhi dhe shpresa pėr njė Shqipėri tė barazuar me shtetet mė tė qytetėruara tė botės, sepse asktu e meriton, ndihet tė pohojė autori.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.shkoshiko.net
BeraTy
Super moderator
Super moderator


Numri i postimeve: 215
Join date: 02/05/2008
Age: 20
Location: Man utd

MesazhTitulli: Re: Disa shkrimtar te njohur shqiptar.   Sun May 04, 2008 1:03 pm

Anton Pashku

--------------------------------------------------------------------------------

Me emrin dhe veprėn e Anton Pashkut lidhet ecja nė rrugė tė sigurtė e letėrsisė moderne shqiptare. Gjatė viteve pesėdhjetė, proza, me parashenjėn e entuziazmit tė dalė nga lufta, ishte nė kufi tė shkrimit letrar dhe tė atij dokumentar Kthesa e prozės sė Pashkut nė nivel tė vetėdijes mbi artin letrar dhe tė narracionit ishte aq e fuqishme sa linte pėrshtypjen e paraqitjes ekstremiste dhe tė skajshme. Aso kohe, prandaj vepra e tij kishte shumė pak lexues dhe shumė mohues. Megjithatė shėmbėllyeshėm me krijuesit e mėdhenj, ai do tė vazhdojė deri nė fund rrugėn e vet, i bindur dhe i vetėdijshėm pėr mundsitė e tij krijuese.

Anton Pashku lindi nė Has tė Thatė tė Prizrenit. U shkollua nė Prizren dhe nė Prishtinė. Deri nė vdekje punoi redaktor nė gazetėn "Rilindja". Ėshtė autor i disa vėllimeve me tregime: Tregime (1961), Njė pjesė e lindjes (1965), Kulla (1968), Kjasina (1973), Lutjet e mbrėmjes (1978).Ai ka shkruar dy drama: Sinkopa (1969), Gof, 1976 dhe romanin Oh (1971).
Tregimet e para Anton Pashku i botoi nė vitin 1957. Pėr afro tridhjetė vjet punė krijuese letrare, ai botoi relativisht pak, por, pėr nga vlera artistike, vepra e tij zuri vend nė krye tė panteonit letrar kombėtar
Por pėr ēfarė shkruante dhe si shkruante Anton Pashku, kur ende nuk i kishte mbushur tė njėzetat? Pėr t'iu pėrgjigjur kėsaj pyetjeje, po sjellim dy tregime (poetike), qė sė bashku mund tė pėrfshihen vetėm brenda njė faqeje libri. Fjala ėshtė pėr tregimet "Nė stuhi" dhe "Klithma", qė tė dyja botuar nė vitin 1957. Nė tė dy rastet bartėsit e ngjarjes janė maksimalisht tė reduktuar

Anton Pashku sjell njė frymė krejtėsisht moderne nė traditėn e prozės shqiptare. Ēėshtja bosht nė rrėfimin romanor tė Anton Pashkut ėshtė veēanėrisht vetėdija e autorit pėr pozitėn e tij dhe perspektiva e synimit tė kėtij rrėfimi. Shtresimin ironik gjatė gjithė rrėfimit, rrėfimtari do ta derdhė e ta pėrhapė tėrthorazi, e jo si deklarim tė qėllimshėm dhe moralizues. Reflekset ironike dhe aludive pėrjetohen drejtpėrsėdrejti nga lexuesi dhe janė mė mbresėlėnėse se njė fotografi e gjallė e njė realiteti absurd. Rrėfimtari e nis udhėtimin nga njė kohė e pacaktuar qė gjatė ecjes fiton peshėn e njė vatre tė gjallė dhe jehona e reflekseve tė sė kaluarės shfaqet si pėrsėrķtje e pafund e dramės sonė kombėtare.
Ky vizion i fuqishėm dhe largpamės i veprės sė Pashkut qė pėrbėn tharrmin krijues tė tij, realizohet pėrmes strukturimit tė nėntekstit ironik tė rrėfimit. Kjo gjė e nxit dhe e motivon parreshtur lexuesin qė ta kėrkojė atė qė nuk thuhet, atė qė duke heshtur, e bėn lexuesin tė jetė zėri kryesor.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.shkoshiko.net
BeraTy
Super moderator
Super moderator


Numri i postimeve: 215
Join date: 02/05/2008
Age: 20
Location: Man utd

MesazhTitulli: Re: Disa shkrimtar te njohur shqiptar.   Sun May 04, 2008 1:04 pm

Azem Shkreli

--------------------------------------------------------------------------------

Azem Shkreli zė vend nė krye tė poezisė aktuale shqiptare. Krahas cilėsisė, poezia e Shkrelit shėnoi kthesė nė rrjedhat e poezisė nė Kosovė: e zgjeroi spektrin tematik; e subjektivizoi dhe intimizoi heroin lirik dhe ēka ėshtė mė me peshė, solli njė ndjesi tė re, tė mprehtė ndaj gjuhės, ndaj fjalės. Kėshtu, ajo i hapi rrugė bindshėm poezisė sė viteve pesėdhjetė, tė ngarkuar me patosin e euforisė kolektive.


Azem Shkrelķ lindi mė 1938 nė Rugovė tė Pejės. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ndėrsa nė Prishtinė ai vazhdoi shkollėn e mesme pėr tė vazhduar fakultetin Filozofik, degėn e gjuhės dhe tė letėrsisė shqipe. Pėr shumė vjet ai ka qenė kryetar i shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, drejtor i Teatrit Krahinor nė Prishtinė dhe themelues e drejtor i Kosova Filmit. Vdiq nė pranverėn e vitit 1997.
Ka botuar kėto vepra nė poezi Bulzat (1960), Engjujt e rrugėve (1963), E di njė fialė prej guri (1969), Nga bibla e heshtjes (1975), Pagėzimi i fjalės (1981), Nata e papagajve (1990), Lirikė me shi (1994), Zogj dhe gurė (1997). Nė prozė: Karvani i bardhė (1961), Sytė e Evės (1975), Muri pėrfundi shqipes Shtatė nga at, si dhe dramat: Fosilet (1968), Varri i qyqes (1983) etj. Poezitė e tij janė pėrkthyer nė shumė gjuhė tė huaja.
Shfaqja e Azem Shkrelit si poet, pėrpos qė pėrputhej me ardhjen e talentit tė fuqishėm, shėnonte njėkohėsisht kthesėn e parė drejt hapjes dhe modernizimit tė poezķsė shqipe tė Pasluftės. Shkreli u ngjķt natyrshėm nė kulmet e poezisė sė sotme shqiptare dhe kėtė vend ai e konsolidoi dhe e pėrforcoi nga njėra vepėr poetike nė tjetrėn, deri nė atė tė fundit, qė e la dorėshkrim "Zogj dhe gurė", botuar mė 1997.

Veprimtaria nė poezi dhe nė prozė e Azem Shkrelit nė fund tė viteve pesėdhjetė dhe nė fillim tė gjashtėdhjetave, shėnon kthesė cilėsore dhe kthesė nė praktikat krijuese letrare. Gjatė viteve pesėdhjetė, si gjimnazist, Azem Shkreli, ka mundur tė lexojė nga letėrsia e kohės nė gjuhėn shqipe njė poezi tematikisht tė kufizuar, me strukturė dhe sajim artistik gjuhėsor pa origjinalitetin e duhur. Nė prozė gjendja ishte edhe mė e varfėr. Me pėrjashtim tė ndonjė emri, (Hivzi Sulejmani) ajo pak prozė e autorėve jo fort tė talentuar, kryesisht trajtonte tematikėn e luftės dhe tė fitores pėrmes rrėfimit klishe bardh e zi dhe tė metodės sė realizmit socialit.
Kėshtu Azem Shkreli shėnoi kthesėn e parė mė tė rėndėsishme nė poezi, nė radhė tė parė, duke e ēliruar Unin lirik intim nga ai kolektlv, duke selitur nė tė temėn e dashurisė pėr vendlindjen dhe duke portretizuar njeriun e truallit rugovas, me ngjyrimet e traditės dhe tė lashtėsisė, dashurinė pėr vashėn, lirikėn peizazhiste, etj. Nga ana tjetėr thyerjen e parė tė madhe nė letėrsinė shqiptare, kosovare, Shkreli e bėri me romanin "Karvani i bardhė" si edhe me tregimet e pėrfshira nė vėllimin "Sytė e Evės", qė qėndrojnė ndėr mė tė realizuarat nė prozėn tonė tė shkurtėr...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.shkoshiko.net
BeraTy
Super moderator
Super moderator


Numri i postimeve: 215
Join date: 02/05/2008
Age: 20
Location: Man utd

MesazhTitulli: Re: Disa shkrimtar te njohur shqiptar.   Sun May 04, 2008 1:05 pm

--------------------------------------------------------------------------------

Ka lindur nė Shkodėr mė 1920. Pasi kreu mėsimet e mesme nė liceun e vendlindjes, ai studioi pėr filozofi nė Universitetin e Firences (Itali). Prej vitit 1941-1946 dha mėsim nė shkolla tė mesme tė Tiranės e Durrėsit. Nė prill tė vitit 1946 u burgos nga regjimi komunist pėr idetė e tij patriotike e demokratike. Pėr dhjetė vjet (1946-1956) ai vuajti nė burgjet dhe kampet e shfarrosjes (Durrės, Vloēisht, Korēė, Tiranė, Burrel etj.), ku shkroi librin me poezi "Libri i Burgut", qė ėshtė vepra poetike mė e mirė e poetit. Pasi del nga burgu, arratiset mė 1958 dhe vendoset pėrfundimisht nė SH.B.A. Gjatė kėsaj periudhe, pas peripecish e vuajtjesh, arriti tė japė leksione nė universitetet mė tė dėgjuara tė Sh.B.A. (Kolumbi, Kaliforni, Minesota etj.).
Shkrimet e tij tė boruara nė shqip, anglisht, frėngjisht dhe italisht ndahen nė: 1) poezi, 2) estetikė e filozofi dhe 3) kritikė letrare. Nė poezi janė vėllimet shqip: "Lundėrtarė", "Libri i Burgut", "Rusha" dhe "Meridiana", me pėrjashtim tė vėllimit tė parė, tė gjitha veprat e tjera janė botuar jashtė dhe pėr kėtė njihen ende pak nga lexuesi shqiptar. Pėrsa u pėrket studimeve dhe kritikės, pėrmendim vetėm disa nga ato qė kanė tė bėjnė me letėrsinė shqipe: "Tipologjia dhe periodizmi i letėrsisė shqiptare, "Fan Noli si njė nga figurat komėtare dhe ndėrkombėtare shqiptare", "Humanistėt italo-shqiptarė", "Bisedė pėrmbi Kadarenė", "Fenomeni Kadare" etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.shkoshiko.net
BeraTy
Super moderator
Super moderator


Numri i postimeve: 215
Join date: 02/05/2008
Age: 20
Location: Man utd

MesazhTitulli: Re: Disa shkrimtar te njohur shqiptar.   Sun May 04, 2008 1:06 pm

Nazmi Rrahmani

--------------------------------------------------------------------------------

Nazmi Rrahmani ėshtė shkrimtari qė ka patur dhe vazhdon tė ketė njė numėr tė madh lexuesish, sidomos nė Kosovė. Tek shkollarėt e mesėm ėshtė pa dyshim mė i njohur, por ėshtė i lexueshėm pėr tė gjitha shtresat shoqėrore dhe pėr tė gjitha moshat. Rrahmani ėshtė ndėr autorėt e paktė tė letėrsisė sė sotme shqiptare, qė shkruan vetėm llojin e prozės sė gjatė, romanin. Pėr nga formacioni stilistik ėshtė i shkollės realiste klasike, por i njė realizmi tė pėrafėrt me atė tė narracionit dokumentar.

Nazmi Rrahmani lindi nė Bellofcė tė Podujevės. U shkollua nė Podujevė dhe nė Prishtinė. Studimet pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe i kreu nė Prishtinė. Pas studimeve punoi si gazetar nė Radio-Prishtina e mė pas te gazeta "Rilindja", pėr tė vazhduar nė redaksinė "Jeta e Re" dhe mė pas nė redaksinė e botimeve "Rilindja". Aktualisht jeton nė Prishtinė. Ka botuar romanet:
Malėsorja, 1965, Pas vdekjes (Kthimi i njeriut tė vdekur), 1975, Tymi i votrės sė fikur, 1969, Toka e pėrgjakur, I,I1,1973, Rruga e shtėpisė sime, 1978.
Lexuesit e shumtė tė N. Rahmanit, fare lehtė mund ta identifikojnė mjedisin e fshatit tė Llapit dhe Gollokut, qė ėshtė thuajse i njėjtė me botėn fshatare tė kėsaj hapėsire etnike. Pėr mė shumė, lexuesi i kėsaj hapėsire ėshtė nė gjendje tė identifikojė personazhet dhe fatet e tyre tė ngjashme, familjet dhe bėmat e vėrteta, kohėn dhe parashenja tė tjera tė kėtij mjedisi. Autori, me kėtė rast, nė romanet e veta i ndėrlidh, i pėrplotėson historitė dhe bėmat, fatet e personazheve tė shumtė pėrmes sajimeve krijuese imagjinative. Ngjarjet e rrėfyera nga njerėzit dhe pėr njerėzit e kėsaj hapėsire kosovare shtrihen brenda harkut kohor qė kap gati gjysmėn e parė tė shekullit njėzet dhe janė pasqyrė dhe dokument i fshatit tė atėhershėm, e pjesėrisht dhe tė atij tė sotėm. Akoma mė saktė: fati individual dhe fati kolektiv nė kėtė sagė narrative romanore ndėrlidhet me atė tė shqiptarėve mes dy luftėrave botėrore, e qė arrin deri nė ditėt tona. Edhe atėhere kur nė dukje fati i personazheve duket i izoluar, nė fakt, ėshtė refleks i fatit kolektiv. Edhe pozita e rėndė e gruas (Hajrija, Malėsorja), dhe skamja ekstreme, dhe vrazhdėsia, brutaliteti deri nė gjakmarrje, dhe shpėrngulja, ērrėnjosja nga trualli i tė parėve, vihet nė njė sfond tė pėrgiithshėm: mungesa e lirisė, jeta nėn terrorin e pushtuesit.Lirisht mund tė thuhet se letėrsia qė shkruan Nazmi Rrahmani ėshtė e angazhuar nė kuptimin e mirė tė fjalės, angazhim me sens tė humanizmit dhe tė marrėdhėnieve mes njerėzve. Pėr pozicionimin e shkrimtarit ndaj realitetit, pėr vizionin e tij jetėsor dhe filozofik, vlen tė sjellim njė mendim nga studimi monografik i Sabri Hamitit: "... realiteti ėshtė edhe jashtė nesh edhe nė ne. Ai ekziston nė vetėdijen e njeriut tė vetėm nė formėn e njėmendėsisė, nė formėn sa njeriu mund ta njohė". Nė veprėn letrare, nė roman, kjo shkallė e pėrngjasimit me realitetin, nuk mbetet nė nivelin e njohjes, por merr njė trajtė mė individuale, subjektive dhe manifestohet si qėndrim i individit. Duke u menduar t'i shmanget kėtij subjektivizmi, Nazmi Rrahmani i ndėrthur ndodhitė dhe idetė qenėsore nė vepėr rreth njė boshti themelor, personazhit, tė cilin e vendos nė njė mjedis tė caktuar jetėsor. Plkėrisht nga ky kontekst tėrėsor i realitetit, autori nxjerr personazhe qė pėrputhen plotėsisht me perspektivėn e zėrit autorial tė tekstit.
Angazhimi i shkrimtarit kėshtu shtrihet nė tė gjitha sferat e teknologjisė narrative, si nė pėrzgjedhjen e ngjarjes tėrėsore, nė renditjen dhe kronologjinė e tyre, nė paraqitjen dhe pėrshkrimin e mjedisit, nė emėrtimet e personazheve dhe toponimet gjeografike, nė ndėrhyrjen e personaliteteve historike e kombėtare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.shkoshiko.net
BeraTy
Super moderator
Super moderator


Numri i postimeve: 215
Join date: 02/05/2008
Age: 20
Location: Man utd

MesazhTitulli: Re: Disa shkrimtar te njohur shqiptar.   Sun May 04, 2008 1:08 pm

Ali Podrimja

--------------------------------------------------------------------------------

Ali Podrimja ėshtė autor i mė shumė se dhjetė vėllimeve me poezi dhe mbahet sot nga kritika si pėrfaqėsuesi mė tipik i poezisė sė sotme shqiptare dhe si njė poet me emėr dhe nė shkallė kombėtare. Botėn e vet poetike poeti e artikulon pėrmes njė sistemi figurativ tė konsoliduar (veēanėrisht me simbolin dhe metaforėn) dhe me njė shkallė mjaft tė lartė ndjeshmėrie.
Ali Podrimja lindi e u rrit nė Gjakovė. Studjoi gjuhė dhe letėrsi shqiptare nė Universitetin e Prishtinės, ku dhe jeton aktualisht. Periudha vendimtare pėr formimin shpķrtėror dhe intelektual tė poetit janė vitet pesėdhjetė. Mė 1957 botoi poezinė e parė nė revistėn "Jeta e Re". Ishin vitet kur shqiptarėt nė Kosovė pėrjetonin njėrin nga terroret me tė egra tė pushtuesit serb, kohėn e aksionit famėkeq pėr mbledhjen e armėve dhe tė shpėrnguljeve mė drįmatike tė pėrmasave tragjike pėr Kosovėn dhe shqiptarėt (rreth treqindmijė tė shpėrngulur dhunshėm nė Turqi). Poeti rritej dhe piqej nė kėto kushte, nė kėtė atmosfere agonie, qė e kishte mbėrthyer Kosovėn. Qyteti i Gjakovės, ku kishte lindur dhe shkollohej, qytet me traditė tė pasur patriotike, ishte mė i godituri nga kjo vėrshimė policore e UDB-sė serbe. Poeti i pėrfshirė nė kėtė pėrditshmėri ndjeu nevojė tė rezistojė, tė kundėrvihet dhe ta stigmatizojė tėrthorazi synimin e pushtuesit:
Qaj rrafshi im i dashur, qaj! (fjala ėshtė pėr rrafshin e Dukagjinit,)
Diellin tėnd verbuar e kanė tytat
E vatrat shkimbur deri mė njė...
Vargjet janė shkėputur nga poemthi lirik ,Hija e tokės", tė cilin Ali Podrimja e shkruajti nė vitin 1960, kur ishte gjimnazist. Njė vit mė pas, mė 1961, Ali Podrimja botoi pėrmbledhjen e parė me vargje elegjiake Thirrje. Mė pas vijnė pėrmbledhjet Shamijat e pėrshėndetjeve (1963), Dhimbė e bukur (1967), Sampo (1969), Torzo (1971) etj., deri nė veprėn e tij mjeshtėrore Lum, lumi, (1982), qė shėnoi njė kthesė nė poezinė bashkėkohore kosovare.
Nė vitet '80 e '90 ai do tė vazhdojė tė botojė libra poetikė si Zari, Buzėqeshje nė kafaz etj., deri te dy librat nė prozė: Burgu i hapur (1998) dhe Harakiri (1999).
Kur pėr njė poet themi se nuk ėshtė konvencional, pra ėshtė modern, kėtė duhet ta kuptojmė kėshtu: Ali Podrimja e ēliron poezinė shqipe nga disa rregulla metrike, siē ėshtė: vargu i thurur, apo nga pėrmbajtjet si fryma apologjike, brohoritėse e poezisė sė pasluftės etj. Por, ai vendos parime tė tjera krijuese, siē ėshtė vargu i lirė, shqiptimi metaforik, gjuha e ironisė, efikase pėr tė shprehur zona mė tė errėta apo mė tė fshehta tė natyrės sė njeriut. Synimi i poetit pėr t'u fshehur pėrmes reflekseve ezopike dhe pėr t'i pėrcjellė ato, duke shmangur ndalesat e jashtme, e nxjerrin nė plan tė parė mesazhin dhe nė plan tė dytė atė pjesė tė vlerės artistike qė arrihet pėrmes ritmit dhe euforisė. Me rėndėsi ėshtė tė kuptohet, nėse kėto parime poetike tė Ali Podrimjes, janė parime tė njė brezi dhe tė njė kohe dhe duhet tė njihen si pėrvojė. Pa to nuk mund tė kuptohet dhe tė zbulohet arti poetik nėpėr kohė, sidomos pėr krijuesit e rinj, poetėt e mėdhenj janė shkollė, nga e cila mund tė mėsojnė; janė pėrvojat, nga tė cilat do tė nisin ata tė krijojnė parimet e tyre poetike. Poezia e Ali Podrimjes, e pėrkthyer nė shumė gjuhė tė huaja, ėshtė pranuar e vlerėsuar pikėrisht pėr arsye se nė thesarin universal tė vlerave, hyn bindshėm pėrmes koloritit tė veēantė, pėrmes botės shpirtėrore me individualitetin e vet tė formuar, tė ndryshėm nga tė tjerėt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.shkoshiko.net
BeraTy
Super moderator
Super moderator


Numri i postimeve: 215
Join date: 02/05/2008
Age: 20
Location: Man utd

MesazhTitulli: Re: Disa shkrimtar te njohur shqiptar.   Sun May 04, 2008 1:10 pm

Esat Mekuli

--------------------------------------------------------------------------------

Esat Mekuli
Lindi mė 1916 nė Pllavė dhe vdiq mė 1993. Shkollėn e mesme e kreu nė Pejė, tė lartėn nė Beograd, nė Fakultetitn e Veterinarisė. U shqua si poet qė nė vitet '30. Ka botuar pėrmbledhjet me poezi "Pėr ty", "Avsha ada" etj. Ėshtė marrė edhe me pėrkthime tė letėrsisė artistike. Pėr disa vjet me radhė ka drejtuar revistėn letrare "Jeta e Re".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.shkoshiko.net
 

Disa shkrimtar te njohur shqiptar.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
hacking-ks ::  :: -