hacking-ks
 
ForumForum  PortalliPortalli  PytėsoriPytėsori  KėrkoKėrko  Lista AnėtarėveLista Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Legjenda Shqiptare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
h a n i s
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 87
Join date : 02/05/2008
Age : 24
Location : Milan

MesazhTitulli: Legjenda Shqiptare   Fri May 02, 2008 11:57 am

Gjergj Elez Alia

Trim mbi trima kishte qėnė gjithmonė Gjergj ElezAlia. Vjetė e vjet ai i kishte dal zot truallit tė tė parėve, ia kish mbrojtur nderin .Kish luftuar me topuz
e shpatė kundėr armiqve tė derdhur kėtej nga deti e nga toka pėr tė shkelur vendin, pėr t'a dhunuar e zhveshur. Dhe tė gjithė kėta armiq Gjergj Elez Alia i kish shtrirė pėrtokė pa frymė. Por nė luftrat e shumta me dhunonjės tė shumtė trimi ynė kishte marrė nėntė plagė nė shtat dhe tani kishte nėntė vjet qė dergjej nė kullė. Atė e kishin harruar tė gjithė dhe e kishin lėnė nė dorė tė fatit. Nuk e kishte harruar vetėm e motra qė i rrinte ditė e natė mbi krye. I lante plagėt me ujėt e gurrės nėntė vjece, ia shpėlante me lotėt e syve tė saj, i terte gjakun me flokėt e ballit; shtatin ia lidhte me shamitė e nėnės, ia hijshonte me petka e moēme tė tatės; armėt e brezit ia rendiste mbi krye. Sepse kur i shihte armėt pranė, bacė Gjergji e ndjente zemrėn ende tė ngrohtė, i ngjallej njė fill shprese. Ai i duronte si burrė dhembjet e plagėve kur i ndėrronte motra shtatin.Vetėm njė dhembje nuk e duronte dot Gjergji. Dhembjen pėr motrėn e dashur tė varrosur sė gjalli pranė tij, nė kullėn e lartė, qė t'i mjekonte plagėt, tė pėrkujdeseshe pėr tė. Kjo dhembje e shtrinte Gjergjin si tė vdekur, pa frymė. E motra e Gjergjit s'kish patur kurė ēaste gėzimi. Ndėrsa shoqet e saj gėzonin tė ritė e tyre, kishin dashuruar, ishin martuar kishin lindur fėmijė, ajo rrinte gjithnjė mbyllur nė kullė pranė Gjergjit tė sėmurė.
Kėshtu kaluan tė nėntė vjetėt. Vitin e nėntė u hap e mori dhenė fjala gjėmėmadhe se kish dalė nga deti njė bajloz i zi, trim i fortė e i prapė, mė i lig nga gjithė bajlozėt e tjerė qė kishin shkelur gjer atėherė truallin tonė. Ky bajloz i prapė i kishte hedhur vendit njė rreng tė rėndė; ēdo derė ti jepte njė dash tė pjekur, ēdo vatėr ti dėrgonte njė vashė tė njomė Bajlozi vriste ditė pėr ditė, digjte javė pėr javė njė krahinė. Kishte vrarė aq kreshnikė sa tani askush s' kish zemėr t'i dilte pėrpara e t'i priste hovin, sepse topuzi i tij ishte shumė i rėndė, shpata e tij ishte shumė e mprehtė dhe shigjeta e tij pėrshkonte tej e tej trupin e kreshnikut. Kėshtu tėrė vendi lėndonte nėn thundrėn e tij.
Gjergj Elez Alia s'dinte gjė; ai dergjej nė shtrat si i vdekur e i pakallur nė varr. Askush nuk vinte t'i qante brengėn e ti kėrkonte ndihmė sepse e dinin se s'kishte forcė as tė dilte tek pragu i derės. Kur i erdhi rradha shtėpisė sė Gjergjit qė t'i jepte Bajlozit haraēin, dashin e pjekur dhe motrėn, kjo, motra, qau me lot dhe u ankua dhe nėmi
- O vėlla , po qysh na harroi neve vdekja e s'na mori
Nėna e tata kalben tė vdekur nėn blir.
Shtati i vėllait kalbet sė gjalli brenda nė shtėpi.
Shtati i motrės do tė bjerė nė duart e balozit tė zi ...
Pse vallė nuk shėmbet kjo kullė tė na zėrė brenda tė vdekur ?
Pse s'bėhet gėrmadhė kjo shtėpia jonė ?
Vdekja ėshtė mė e ėmbėl moj e zeza nėnė se sa jeta pa nder.
Atėherė Gjergji u zgjua, shikoi pėrreth e s'dinte ē'kishte ndodhur. Kish ndjerė qė i ishte lagur fytyra dhe kish pandehur se kulla i ishte rrėnuar aq shumė sa ia shtinte shiun brenda. Zemra iu bė copė, shikoi motrėn; dy vija lotėsh ia pėrshkuan faqet e tretura. Dhe nga pikėllimi mallkoi kullėn;
- Hej, u nxifsh moj kulla ime! Tė mbuloftė
fund e krye lemashku. Paē banorė brevėn e gjarprit!
Si mė lėshove ti kaq shpejt pikat e shiut brenda nė shtrat ?
Motra ia fshiu me dorė tė dredhur lotėt e i tha:
- Jo, more vėlla, nuk bie shi pėrjashta e nuk pikonēatia e kullės.
Ty tė kanė lodhur fort plagėt e shtatit dhe shkretia,
prandaj s'di ē'flet; sytė e mi pikojnė lot vėlla !
Atėherė Gjergji i shtrėngoi dorėn me atė pėllėmbėn e thatė, i lėmoi ėmbėl fytyrėn, e shikoi me ata sytė e mallit dhe i foli me zjarr, si nuk kish folur kurrė:
- Pse qan moj motėr ? Pse ma thyen kaq shumė zemrėn ?
Shtati im ka nėntė vjet qė po kalbet sė gjalli.
Nė kėta nėntė vjet Gjergji yt s'ka pasur kurrė pushim e
ka fėrfėlluar gjithnjė si ai gjethi i ahut nė faqe tė shullėrit.
Vallė a s'ke pasur tė hash e tė pish nė kėta nėtė vjet ?
A s'tė ka mbajtur ty vėllai me tė veshur e tė mbathur ?
A tė ka rėnduar ndonjėherė me fjalė ?
Apo tu mėrzit vėllai dhe tė ka lindur dėshira tė martohesh e ta braktisėsh ?
Atėherė motra, ia mori dorėn, ia vuri mbi ballin e saj dhe iu pėrgjigj bukur:
- Oh vėlla ! Kaq shumė tė paska mėrzitur vuajtja qė mė flet kėshtu ?
Hyfsha gjallė nėn dhč nė mė shkon mendja pėr t'u martuar.
tė ngrėnė e tė pirė kam patur mjaft vėlla.
Edhe tė veshur e tė mbathur kam pasur mjaft,
Kurrė s'mė ke rėnduar me fjalė si sot.
Unė ty tė kam tatė, ty tė kam vėlla.
Po sot bacė Gjergji dua tė qaj njė brengė tė madhe.
Si nuk t'u pėrkėmb vallė shtati nė kėta nėntė vjet qė tė dalėsh gjer te praku i derės ?
Si nuk u tha motra jote - e thaftė vera !
Po qysh tė duroj unė e zeza turpin e ti shkoj bajlozit nė derė ?
Kur dėgjoi kėto fjalė, bacė Gjergji i harroi tė nėtė plagėt e shtatit, i harroi tė nėtė dhimbjet dhe brofi drejt e mė kėmbė sikur tė mos paskėsh lėnguar kurrė nė shtrat: i hollė, i gjatė, ashtu siē kishte qėnė dikur trim mbi trima. I tha sė motrės:
- O motėr, merr tani gjogun e luftės e zbrit shpejt deri tek nallban vėlami.
I thuaj: " Tė dėrgon falmeshėndet Gjergji, t'ia mbathėsh mirė gjogun me patkonj hekuritė farkuar e thumba trunxhi, se do ti dalė bajlozit nė shesh tė burrave ".
Po s'desh tė ma mbathė gjogun nallban vėlami,
hipi sėrish e shko nė derė tė nallban dashamirit.
Vajza i hipi gjogut, e ngau shpejt, zbriti nė qytet e shkoi drejt tek nallban vėllami.
- Puna e mbarė o nallban vėllami !
- Mbarė paē, moj vashė e largėt !
- O vėllam, tė dėrgon falėmeshėndet bacė Gjergji t'ia mbathesh mire gjogun
me patkoj hekuri tė farkuar e thumba trungji,
se do t'i dale baljozit nė shesh tė burrave.
Mirėpo nė kėta nėntė vjetėt, qė kur Gjergji ish varrosur sė gjalli breda nė kullė, nallban vellami e kish harrur fare vėllazėrinė e vjetėr. Ai nisi t'i flasė sė prapthi sė motrės sė bacė Gjergjit.
- Po tė m'i falėsh - tha -moj vashė, ata sytė e ballit,
unė do tė shpėtoj Gjergjin tėnd:
do t'ia mbath mirė gjogun e do t'ia bėj tė fluturoje si era.
Motra e Gjergjit ia ktheu me zemėrim:
- C'po thua ashtu, o nallban, tu thaftė goja ?
un pandeva se pata ardhur nė derė tė vėllamit,
po e shoh se paskam rėnė nė derė tė magjypit.
Kėta dy sy unė ia kam falur njė hėrė e pėrgjithmonė
nėnės e tatės qė kalben nėn dhč,
ia kam falur Gjergjit tim qė kalbet me nėntė plagė mbi dhč !
Kaq i tha motra e Gjergjit nallban vėllamit qė e kish
harruar vėllazėrinė dhe i ra kalit e shkoi te nallban dashamiri.
- O nallban dashamiri - i tha - tė dėrgon falėmeshėndet
bacė Gjergji, t'ia mbathėsh mirė gjogun me patkonj tė
farkuar dhe me thumba trungji,
se do tė dalė tė luftojė me bajlozin e detit.
Nallban dashamiri s'ia bėri fjalėn dy po ia mbathi kalin mirė e bukur si pėr vete.
- I thuaj - tha - falėmeshėndet bacė Gjergjit e daltė faqebardhė nė luftė.
- Rrofsh e qofsh o nallban dashamiri !... - ia ktheu vasha.
Mbrėmanet vajza u kthye nė shtėpi dhe gjeti Gjergjin tek po priste nėn hijen e blirit
: i veshur e mbathur me armėt pranė. Ai kishte mposhtur dhimbjen e shtatit pėr tė ruajtur nderin e shtėpisė sė vet e tė gjithė vendit pėr hakmarrje.
C'bėri Gjergj Elez Alia ?
Ia dėrgoi falėmeshėndet Bajlozit tė detit dhe i tha :
- Unė s'kam vashė pėr ty o bajloz !
Deshtė e vathės nuk i kam majmur pėr ty.
Kam vetėm njė motėr nė shtėpi po nuk ta jap dot
se s'ka kush tė mė lidhė plagėt e shtatit.
Pra tė pres tė dalėsh nė dyluftim nė shesh tė burrave.
Kur zuri drita tė zbardhė majat ata tė dy, Gjergji dhe Bajlozi i detit dolėn kaluar nė fushė tė luftės dhe zunė t'a thumbojnė shoqishoqin me fjalė. Bajlozi ish veshur me parzmore tė rėnda hekuri, kish vėnė nė kokė pėrkrenare celiku ish armatosur me
kėpucė tė rėnda dhe shpatė tė gjatė dhe kalin e kish ngarkuar me pllaka hekuri. Tundej dheu ku shkelte. Sapo pa Gjergjin tė ligur e tė tretur, kaluar mbi gjog, bajlozi qeshi me tė madhe dhe i thirri :
- Nga varri qenkė ngritur o Gjergj!
Pse mė ke nxjerė kot bre burrė nė fushė tė luftės ?
A nuk e di ti se mua mė thonė bajloz deti ?
Unė kam shembur nga kali shumė kreshnikė dhe i kam dėrguar nė botėn tjetėr.
Ty do tė shemb me gishtin e vogėl !
Gjergji ia ktheu bukur :
- Mirė po thua o bajloz tė lumtė goja !
Vėrtetė unė kam nėntė vjet qė kam marrė udhėn e varrit
se kam nėntė plagė nė shtat, po pa arritur ende nė varr
ti mė ktheve prapė, sepse ti mė ke kėrkuar motrėn
pėrpara se tė mė kėrkosh dyluftimin,
ke kėrkuar berat pėrpara se tė kėrkosh barinė,
unė kam ardhur kėtu tė tregoj se ē'na thotė kanuni i tė parėve tanė;
tė mos lėshojmė gjėnė para se tė lėshojmė armėt,
tė mos i japim kurrė motrat bajlozit para se tė vritemi me shpatė nė shesh tė luftės.
Bėhu gati bajloz se tė ka ardhur dita e fundit. Kėtu i thonė Gjergj Elez Alia.
I lėshuan kuajt vrap nė fushėn e luftės tym mė tym . Bajlozi i prapė mori nė shenjė i pari dhe hodhi topuzin . Gjogu i Gjergjit pėrkuli tė dy gjunjėt dhe u ul. Topuzi i rėndė i bajlozit i fluturoi Gjergjit mbi krye dhe u ngul tutje dymbėdhjetė pash thellė nėn lėndinė. Pluhuri u ngrit dymbėdhjetė pash lart. Kur i erdhi rradha Gjergjit e hodhi bukur topuzin e vet dhe e qėlloi bajlozin nė shteg tė ballit. Bajlozi u pėrkul dhe u gremis i vdekur. Kur u gremis u tund tėrė fusha. Kali mori arratinė . Gjergji nxori menjėherė shpatėn e mprehtė dhe ia ndau kryet nga trungu. Kryet ia vari nė modhė tė shalės. Trungun ia hoqi zvarė pėr kėmbe nėpėr fushė pėrmes ferrash dhe drizash dhe ia hodhi nė njė pėrrua. Gjaku i bajlzoit tė zi rrodhi nėpėr pėrrua, nxiu gjithė lumin. Tre vjet rresht vendi rreth e qark kundėrmoi erė kėrme...
Si e vrau bajlzoin e zi , trimi u kthye fitimtar nė shtėpi, mblodhi gjithė shokėt e u tha : -pa dėgjoni o shokėt e mi, falė ju qofshin kullat e mia, falė ju qofshin gjithė paret e mia, falė ju qoftė gjithė malli dhe gjėja ime, amanet motrėn e Gjergj Elez Alisė.
Dhe trimi u hodh tė pėrqafonte motėrzezėn qė e priste me gėzim. Tė dyve zemrat u pushuan pėrnjėherėsh. Vėlla e motėr ranė pėrdhe tė vdekur. Vdekje mė e lehtė dhe mė e ėmbėl s'ish parė kurrė. Shokėt vajtuan me gjėmė tė madhe, hapėn pastaj njė varr tė gjerė sa t'i nxėrė tė dy vėlla e motėr tė pėrqafuar. Varrin e rrethuan me njė muranė tė bukur qė tė mos harrohej kurrė se sa shumė e kishte dashur vėllai motrėn dhe motra tė vėllanė, tė mos harrohej trimi i madh Gjergj Elez Alia, qė mbrojti nderin e vet dhe tė shtėpisė dhe qė shpėtoi vendin nga dhunat e bajlozit tė zi. Mbi krye shokėt u mbollėn atyre tė dyve njė bli tė bukur, atje pushon ngaherė zogu i verės...
Kur nisi tė dushkohet mali qyqja qėndroi mbi muranėn e varrit tė ri se e gjeti blirin tė tharė. Fluturoi mbi sarajet e zeza dhe e gjeti tėrė kulmin tė shėmbur pėrdhe. Atėherė zuri vend nė njė dritare dhe i tha me pėrbetim shtegtarit qė shkonte udhės:
- Dėgjo o shtegtar i malit, nė qofsh duke kėnduar
kur tė afrohsh kėsaj ane pushoje kėngėn tėnde,
nė qofsh duke qarė kur tė afrohesh kėsaj ane

shtoje dhe mė shumė vajin e gjėmėn.
Unė kėrkova bjeshkė mė bjeshkė,
verova verim mė verim,
mjerova shtėpi pas shtėpije
por kėrkund nuk e pashė njė trim si Gjergj Elez Alia.
Tė gjitha shkuan e vanė,
Gjergj Elez Alia vdiq, motra e dhembshur vdiq,
kulla e lartė u shemb dhe murana e varrit s'njihet mė,
as kulla e dikurshme,
po doli kėnga qė shkon si njė yll drite nėpėr shekuj
pėr tė kėnduar trimėrinė e vėlait dhe dashurinė e motrės,
fismėrinė e shpirtit tė madh shqiptar
dhe kėnga nuk vdes kurrė....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.google.com
h a n i s
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 87
Join date : 02/05/2008
Age : 24
Location : Milan

MesazhTitulli: Re: Legjenda Shqiptare   Fri May 02, 2008 11:58 am

Bija e Hėnės dhe e Diellit.

Ish njė nėnė, kish njė djalė. Tė vetėm e kish. E donte me pėrgjėratė. Djali dilte pėr gjah. Nėna e porositi:
- Bir, bir. Gjithė maleve tė gjuash, veē nė mal tė kuēedrės mos gjuaj. Se kuēdra ėshtė shumė e keqe bir, tė ha tė pėrpin. Atje kanė shkuar shumė trima e nuk janė kthyer prapė...
Djali nuk e dėgjoi nėnėn por e dėgjoi vashėn e zemrės.
Ajo i tha:
- Trim, nė mė do mua, nė asnjė mal tė mos gjuash, vetėm
nė mal tė kuēedrės tė gjuash!
Trimi e donte shumė vashėn e bukur e nuk ia shkelte kurrė fjalėn. Pra, u ngrit e shkoi tė gjuante nė mal tė kuēedrės. Sapo u ngjit atje lart, zuri tė lėkundet dheu, me gjithė gurė e drurė. Na i doli pėrpara kuēedra e madhe me shtatė krerė dhe shtatė brirė, me sytė si pishtarė tė ndezur, me gojėn sa njė shpellė, me flatra nė kurriz si krahėt e lakuriqit tė natės, po shumė tė mėdha. Nxirrte tym e flakė tė verdha nga goja. Kjo flakė digjte e pėrvėlote barin, lulet, shkurret. Pėrpoqi tri herė bishtin dhe u bė tėrmet i madh. Djali nuk u tremb: vuri shigjetėn nė hark. Shigjeta u nis, fėrshėlleu po nuk i bėri asgjė kuēedrės. I ra me shtizė, por as shtiza nuk i bėri gjė. Nxori shpatėn, po kucedra lėshoi njė grahmė kaq tė fortė sa shpata i ra nga dora. Kėshtu trimi mbeti pėrballė kuēedrės pa shigjeta, pa shtizė, pa shpatė. Kucedra qeshi me tė shtatė gojėt, iu afrua, e pėrcėlloi me flakė dhe i tha:
- Tani unė do tė ha o djalė se ti shkele malin tim. Nuk ke dėgjuar ti se ai qė shkel kėtė mal nuk mbetet i gjallė? Kėtu kanė ardhur shumė trima tė tjerė pėrpara teje dhe tė gjithė i kam ngrėnė. Edhe ty do tė ha, bėhu gati.
- Moj kuēedėr stėrkucedėr, unė e shoh se ti do mė hash. Me tė vėrtetė qėnke shumė e fortė. Tė lutem vetėm pėr njė gjė: mė lėr tė shkoj gjer nė shtėpi qė ti kėrkoj nėnės uratėn e vdekjes. Pastaj do tė kthehem kėtu qė tė mė hash.
- Cdo tė mė japėsh ti mua po tė tė lė tė shkosh?
- Do tė tė jap besėn time!
- Mirė, nėma besėn e shko.
Djali i dha besėn kucedrės, zbriti malin, shkoi drejt e nė shtėpi e i tha nėnės:
- Zonja mėmė, mua mė zuri kuēedra nė malin e saj tek po gjuaja e tani do mė hajė. Unė i dhashė besėn se do tė kthehem dhe ajo mė lėshoi. Tani falmė uratėn e vdekjes se do shkoj tė mė hajė. Nėna lėshoi kujėn: qau, bubutiu:
- Bir, o bir! C'tu desh tė shkoje nė mal tė kuēedrės?
Pse s'mė dėgjove mua? Mos shko!
- Jo nėnė do shkoj se i kam dhėnė besėn kuēedrės.
Trimi buzėqeshi hidhur e u pėrgjunj qė nėna t'i japė uratėn e vdekjes: ai i puthi dorėn, ajo i fali uratėn, u vesh me tė zeza, u mbyll nė shtėpi...
Djali shkoi tek vasha e zemrės e i tha:
- Tė falem moj e bukura ime! Kam ardhur tė tė lė lamtumirėn se unė do tė shkoj e nuk kthehem mė. Do tė mė hajė kuēedra se mė zuri tek gjuaja nė malin e saj. Shigjeta nuk i bėri gjė, shtiza nuk e preku, shpata mė ra nga dora kur u mata ta qėlloj. I dhashė besėn se do kthehem prapė tė mė hajė. Pra mbeē gėzuar moj e bukur!
Vasha vuri buzėn nė gaz.
- Tė vjen keq qė do tė tė hajė kuēedra?
- Jo moj e bukur. Ti mė ke falur kaq ngazėllime me bukurinė tėnde e me buzėqeshjen tėnde sa shkoj nė vdekje pa asnjė pengesė. Qofsh e lumtur e rri me shėndet, se dua tė arrij sa mė shpejt, mė pret kuēedra.
- Prit djalė se do tė vij dhe unė nė mal me ty..
Djali i vrenjt.
- Mos eja moj e bukura ime se atje tunden gurėt dhe drurėt: kuēedra ėshtė shumė e keqe, tė ha tė pėrvėlon, tė pėrpin.
- Unė nuk vij po tė rrish dhe ti me mua pėrngaherė.
- Nuk mund moj vashė, i kam dhėnė besėn kucedrės dhe nuk e shkel dot... Mė mirė i vdekur sė besėshkelur.
- E bukura qeshi dhe i tha:
-Do tė vij me ty!
Vasha i hipi njė kali tė bardhė, trimi i hipi njė kali tė zi e ia morėn pėrpjetė malit tė kuēedrės. Vasha dukej si e veshur me dritė. Djali e shikonte dhe drithėrohej. Thosh me vete: "Qysh t'a hajė kėtė bukuri kuēedra? Ah sikur tė kisha tre jetė... Do t'ia falja tė tria kucedrės qė ta linte vashėn tė kthehej nė shtėpi dhe tė jetonte e lumtur".
E bukura e vuri re se ai diē bluante nė mendje dhe e pyeti:
- Cmendon ti o trim?
Ai tha cmendonte:
- Tė kisha pasur moj e bukur, tri jetė, do t'ia falja tė tria kuēedrės qė ti tė shpėtoje e tė ktheheshe pėrsėri nė shtėpi e tė rroje e lumtur.
Ajo e vėshtroi tėrė gaz.
- Edhe pa ty?
- Qoftė edhe pa mua...
- Kaq shumė mė do?
- Shumė...
Ndėrkaq bubulloi tėrė mali, u tundėn gurėt dhe drurėt. Doli kuēedra me shtatė krerė dhe ia mori kėngės:
- Lumja unė e lumja! Kisha njė mu bėnė dy! Po mė vjen njė vashėz e njomė. Do ta ha t'a pėrpij"
Vasha e bardhė qeshi e ia ktheu:
- Mjerė ti mjerė moj kuēedėr! Kishe njė e s'ke asnjė. Dhe ti vetė do hysh nė fund tė dheut, se ky mal ėshtė i njerėzve dhe do jetė i njerėzve.
Vasha e trimi iu afruan kuēedrės. Kjo zuri tė mprehė dhėmbėt e tė lėshojė zjarr nga goja. Po me njė tė shikuar vasha e mbėrtheu nė vend. Kuēedra u tremb, u mundua tė prapset.
- Cila je ti moj vashė e bardhė, qė mė kall tė ngjethura nė shtat? C'ėshtė kjo dritė qė tė furfurin nė
fytyrė? C'ėshtė ky zjarr qė po mė djeg kėshtu?
- Jam bija e hėnės dhe e diellit, jam pika e qiejve qė bie kudo, nė male e fusha, mbi kryet e tė liqve pėr tė mirėn e tė mirėve pėr shpėtimin e njerėzve.
- C'e ke ti kėtė trim moj vashė e bardhė?
- E kam shoqin e jetėve.
- Vashė mbi vashėzat e dheut, - i tha kucedra - kthehu e gėzuar. Trashėgofsh tė ritė tėnd me trimin e zgjedhur. Paski qėnė tė dy tė besės e mė mundėt.
- Po ti moj kuēedėr e stėrkuēedėr, ēdo tė bėsh tani ? - e pyeti bija e hėnės dhe e diellit, qė mbante nė dorė njė shigjetė drite: pikė e qiellit.
- Meqė ti mė munde, unė s'kam vend nė kėtė botė: do tė hyj nė fund tė dheut e nuk do tė dal kurrė mė.
Dhe kuēedra u zhduk e nuk doli mė: ndofta u dogj u bė hi, ndofta u fut nė fund tė dheut.
Ata tė dy - vasha e bardhė dhe trimi i besės - rruan e trashėguan jetė pas jete. Edhe nė mal tė kuēedrės gjahtarėt zunė tė venė pėr gjah si nė gjithė malet e tjerė. Atje zunė tė kumbojnė kėmborė koperash dhe sėpatė druvarėsh.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.google.com
h a n i s
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 87
Join date : 02/05/2008
Age : 24
Location : Milan

MesazhTitulli: Re: Legjenda Shqiptare   Fri May 02, 2008 11:58 am

Rozafa



Krenare ngrihet mbi Bunėn e gjerė dhe mbi qytetin e Shkodrės kėshtjella e lashtė e Rozafatit.
Kur ėshtė hedhur guri i parė i nė themelet e kėsaj
kėshtjelle? S'dihet . Historia e saj humbet nė mjegullėn e lashtėsisė ilire, banorėve tė mocėm tė kėsaj mėnge. Njė gjė dihet mirė e qartė ; atė e kanė pasur dikur labeatėt dhe pastaj Ardianėt, qė ishin fise tė forta ilire.Nė atė kohė tėrė bregu i kėtejshėm i Adriatikut, gjer nė Tergesten e bujshme apo Triesten e ditėve tona, ishte breg ilir. Mė vonė u derdhėn kėtej romakėt pastaj sllavėt, normanėt, venetikėt turqit e shumė popuj tė tjerė tė huaj. Gjatė shekujve ata krepat e thatė nėn muret e Rozafatit, si dhe vetė muret e kėshtjellės , janė lagur me pėrrenj gjaku tė atyre qė e kanė sulmuar dhe atyre qė e kanė mbrojtur. Tė huajt erdhėn dhe shkuan kurse populli ynė mbeti ngulur nė kėtė tokė ilire.Ndėrtimi i Rozafatit ka njė gojėdhėnė tė bukur por dhe tė hidhur qė ka ardhur nga lashtėsia deri nė ditėt tona. Ja c'thotė kjo gojėdhėnė.........

I ra mjegulla Bunės dhe e mbuloi tė tėrė . Kjo mjegull mbeti aty tre ditė e tre netė . Pas tri ditėsh e tri
netėsh fryu njė erė e hollė dhe e lartoi mjegullėn. E lartoi dhe e shpuri gjer nė kodrėn e Valdanuzit. Aty majė kodrės punonin tre vėllezėr. Ndėrtonin njė kėshtjellė. Murin qė e bėnin ditėn u prishej natėn dhe kėshtu nuk e lartonin dot . Na shkon aty njė plak i mirė.
- Puna e mbarė , o tre vėllezėr.
- Tė mbarė paē o plak i mirė . Po ku e sheh ti tė mbarėn tonė.
Ditėn punojmė , natėn prishet . A di tė na thuash njė fjalė tė mirė .
C'tė bėjmė qė tė nbajmė muret nė kėmbė ?
- Unė di - u thotė plaku - po e kam pėr mėkat tua them .
- Atė mėkatė hidhe mbi kryet tona , se ne duam qė ta qėndrojmė mė kėmbė kėtė kėshtjellė..
Plaku i mirė mendohet e pyet :
- A jeni tė martuar o trima ? A i keni ju tė tre vashat tuaja ?
- Tė martuar jemi - i thonė ata - edhe tė tre i kemi vashat tona.
Na thuaj pra ē'tė bėjmė qė ta qėndrojmė kėtė kėshtjellė ?
- Nė doni ta qėndroni , lidhuni me besa besė : vashave mos u rrėfeni , nė shtėpi mos kuvendoni pėr fjalėt qė do t'u them unė . Atė nga tė tri kunatat qė do tė vijė nesėr t'ju sjellė bukėn , t'a merrni e t'a muroni tė gjallė nė mur tė kėshtjellės . Atėherė keni pėr ta parė se muri do t'u zėrė vend e do t'u qėndrojė pėr jetė e mot.
Tha kėshtu plaku , pastaj shkoi ; tani u pa , pastaj s'u pa.
Vaj !
Vėllai i madh e shkeli besėn e fjalėn : ia tregoi tė gjitha vashės sė vet kėshtu e kėshtu , i tha tė mos
vinte atje tė nesėrmen . Edhe i mesmi e shkeli besėn e fjalėn : ia tregoi tė gjitha vashės sė vet . Vetėm i vogli e mbajti besėn , fjalėn : nuk kuvendoi nė shtėpi , nuk i tha gjė vashės sė vet .
Nė mėngjes ata tė tre ngrihen shpejt e shkojnė nė punė . Cekanėt godasin , gurėt coptohen , zemrat rrahin , muret lartohen...
Nė shtėpi nėna e djemve s'di gjė . I thotė sė madhes:
- Moj nuse e madhe , mjeshtrit duan bukė e ujė ; duan kungullin me verė.
Nusja e madhe ia kthen:
- Besa nėnė , sot s'mund tė shkoj se jam sėmurė.
Kthehet i thotė sė mesmes:
- Moj nuse e mesme , mjeshtrit duan bukė e ujė : duan kungullin me verė.
- Besa nėnė , sot s'vete , se do shkoj tek fisi pėr tė bujtur.
- Nėna e djemve i kthehet nuses sė vogėl .
- Moj nuse e vogėl...
Nusja e vogėl brof nė kėmbė:
- Urdhėro zonja nėnė !
- Mjeshtėrit duan bukė e ujė; duan kungullin me verė.
- Besa nėnė unė shkoj , po e kam djalin tė vogėl. Druhem se do gji tė pijė e qan.
- Nisu , shko se djalin ta shikojmė ne e s'ta lėmė tė qajė - , i thonė tė kunatat.
Ngrihet e vogla, e mira, merr bukė e ujė, merr kungullin me verė, puth djalin e vogėl nė tė dy faqet,
niset e bie nė Kazenė; qė aty ngjit kodrėn e Vladanuzit, i afrohet vendit tek punojnė tė tre mjeshtrit: dy tė kunetėrit dhe i shoqi.
- Puna mbarė , o mjeshtėr !
Po c'ėshtė kėshtu? Cekanėt ndalen e s'godasin, po zemrat rrahin fort e fort. Fytyrat zbehen. Kur e sheh i vogli tė shoqen, hedh cekanin nga dora, malkon gurin e murin.
E shoqja i thotė:
- Cke ti im zot ? Pse mallkon gurin e murin ?
Hidhet kunati i madh:
- Ti paske lindur nė ditė tė zezė , moj kunata jonė . Ne e kemi bėrė me fjalė tė t'murojmė tė gjallė nė mur tė kėshtjellės.
- Shėndoshė ju o tim kunetėr. Po unė do t'ju lė njė porosi:
kur tė mė muroni nė mur, synė e djathė tė ma lini jashtė, dorėn e djathtė tė ma lini jashtė, gjirin e djathtė tė ma lini jashtė. Se djalin e kam tė vogėl. Kur tė nisė tė qajė - me njėrin sy do ta shikoj , me njėrėn dorė do ta ledhatoj, me njėrėn kėmbė do ti tund djepin e njėrin gji do t'ia jap tė pijė. Gjiri im u muroftė, kėshtjella qėndroftė, djali im u trimėroftė, u bėft mbret e mbretėroftė !
Ata e marrin nusen e vogėl dhe e murojnė nė themel tė kėshtjellės. Dhe muret ngrihen, lartohen nuk shemben mė si mė parė. Po reth tyre gurėt janė dhe sot tė lagur e tė myshtė, sepse vazhdojnė tė pikojnė lotėt e nėnės pėr birin e saj...
Dhe i biri u rrit , luftoi e trimėroi .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.google.com
h a n i s
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 87
Join date : 02/05/2008
Age : 24
Location : Milan

MesazhTitulli: Re: Legjenda Shqiptare   Fri May 02, 2008 11:58 am

Besa e Kostandinit



Gjashtė e gjashtė dymbėdhjetė,
Doruntina trembėdhjetė !...
Ish njėherė e njė mot njė nėnė shumė e mirė i kish dymbėdhjetė bij tė hijshėm. Tė trembėdhjetėn kishte njė bijė tė bukur mbi shoqet tė gjitha, qė ia thoshin Doruntinė .
Vasha u rrit e u bė pėr tu martuar. Mirėpo nga bujarėt e atij vendi askush nuk e gėzoi. Tė gjithė e dėshironin askush s'guxonte ta zėrė nuse, sepse nuk e ndjente veten tė zotin pėr ta marrė pėr shoqe. Atėherė na vjen njė trim i largėt; i mirė, i hijshėm, i fisėm dhe nis dėrgon shkesė dallėndyshen qė t'a
kėrkojė Doruntinėn nuse. E ėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e mėdhenj nuk donin t'ia jepnin, sepse trimi ndonėse i mirė e i fisėm, ishte nga njė vend shumė i largėt. Vetėm i vogli, Kostandini donte.
- T'ia japim zonja mėmė - thosh ai - se trimi ėshtė i mirė. Mė ka hyrė nė zemėr.
- Kostandin biri im, cfarė po thua ti kėshtu? - ia kthente e ėma. Aq larg do ma shpiesh Doruntinėn time? Se nė e daēa pėr gėzim, pėr gėzim nuk do t'a kem; se nė e daēa pėr helm, pėr helm nuk do t'a kem.
- Tė jap besėn zonja mėmė, se kur t'a duash ti Doruntinėn, qoftė pėr gaz qoftė pėr helm, vete unė e
t'a sjell!.
Mėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit u bindėn: e vluan dhe e martuan Doruntinėn me trimin e largėt. Bėnė dasmė nėntė ditė. Tė dhjetėn trimi mori nusen e shkoi tek dheu i tij i largėt. Mėma e vasha qanė me lot kur u ndanė ...

... Shumė luftra u luftuan atė mot te dheu ynė, se kish ardhur i huaji t'a shkelte e t'a pushtonte. Tė
dymbėdhjetė vėllezėrit dolėn tė luftojnė pėr vendin e tyre dhe u vranė njė pas njė tė gjithė.
Kur iu vra djali i parė, mėma psherėtiu e tha:
- Biri im unė nuk kam helm e nuk do tė tė qaj, sepse ti re pėr dheun tėnd e mė mbeten dhe njėmbėdhjetė bij tė tjerė pėr luftė.
Kur iu vranė gjashtė, qė tė gjashtė trima e tė dashur, ajo derdhi vetėm nga njė lot pėr secilin e bėri vetėm nga njė vajtim. Po kur nisėn t'i vriten dhe tė tjerėt, mėmės iu kėput zemra dhe lėshoi njė psherėtimė tė madhe sa uturoi tėrė vendi:
- Mjerė unė, ē'helm i madh tė mos kem Doruntinėn pranė nė kėtė zi qė mė mbuloi shtėpinė!.
Kur u vra djali i fundit, Kostandini, mėma shkuli leshrat e bardha e thirri:
- Bobo, ē'vdekje, e nėmosura vdekje! Ti mė more dymbėdhjetė bij e tani kush mund ta dijė a s'ma ke
marrė edhe bijėn time tė vetme, bijėn time tė dėshiruarėn!
Kur u gdhi e shtuna e tė vdekurve, mėma vajti te varret e tė bijve. Dymbėdhjetė djem kish pasur,
dymbėdhjetė varre kish tani... Mbi ēdo varr ndezi nga njė qiri e bėri njė vajtim, po mbi varr tė Kostandinit ndezi dy qirinj dhe bėri dy vajtime, qau me ngashėrime dhe thirri tre herė:
- O biri im! O biri im! O biri im!...
Edhe tri herė tė tjera:
- O Kostandin! O Kostandin! O Konstandin!
Pastaj u shemb pėrdhe, pushtoi gurin e varrit e u trua:
- Kostandin, o biri im, ku ėshtė besa qė mė dhe, se do ma sillje Doruntinėn, tėt motėr? Besa jote vdiq bashkė me ty e kalbet nė varr tė zi!
Kėshtu tha dhe e lau gurin me lotėt e syve.
Nė mesnatė Kostandini u ngrit nga varri. Guri i varrit u bė kalė i zi si nata. Edhe dheu i zi u bė shalė e zezė si nata. Rrotulla qė mbante gurin u bė fre i argjendtė. Trimi i hipi kalit, u pėrkul pėrpara, uli kryet dhe i ra me shporet. Kaptoi si frymė male e fusha, hodhi lumenj e pėrrenj, la prapa katunde, kodra , pyje...
Kostandini arriti te shtėpia e motrės kur kish dalė dielli. Ajo ndodhi ditė e kremte. Nė shesh, pėrpara shtėpisė, gjeti tė bijtė e tė motrės, nipėrit e tij, qė loznin e vraponin pas dallėndysheve, I pyeti:
- Bij tė zemrės, ku ėshtė zonja, mėma juaj?
- Kostandin, o zoti lalė, - i thanė ata - mėma jonė po hedh valle nė fshat, atje tek bėhet dasmė.
Kostandini shkoi shpejt tek vallja e parė, pa njė luzmė vashash tė bukura tek kėndonin e vallonin dhe tha me vete : "Tė bukura jeni, moj vasha, por pėr mua nuk jeni, sepse unė s'jam nga kjo botė...". Dhe u afrua tė pyesė:
- Gėzuash, o vasha tė bardha! A ėshtė me ju Doruntina, motra ime?
- Shko pėrpara trim, se do ta gjesh tek kėrcen hareshėm veshur me petk tė ndritshm kadifeje.
Kostandini vajti tek vallja e dytė dhe u mat tė pyesė pėrsėri, po Doruntina e pa vetė dhe i thirri:
- Kostandin, o im vėlla!
Dhe iu afrua e pėrqafoi.
Kostandini i tha:
- Doruntinė, motra ime! Eja tė shkojmė. Tė do zonja mėmė nė shtėpi!.
Mė thuaj vėlla, si tė vij unė atje? Po tė mė dojė pėr gaz , do tė vete tė marr stolitė mė tė mira, por po tė mė dojė (mos qoftė e thėnė) pėr helm, do vete tė vishem me tė zeza.
- Eja motėr, ashtu si je!.
E mori nė vithe tė kalit. Kali ikėn si shakullimė. Ata kapėrcejnė si nė ėndėrr male e fusha, pyeje e kodra, lumenj e pėrenj. Hėna e yjet kanė shtangur lart e shikojnė me tė drojtur.
Gjatė udhės, motra e pyet vėllanė:
- Kostandin, vėllai im, pėrse shpatullat e gjėra tė janė mbushur me myk?
- Doruntinė, motra im , shpatullat mi ka mbuluar tymi i shkluhave nė luftė. Se nė vendin tonė u bėnė luftra tė mėdha, erdhėn armiq tė na shkelin dhe ne tė gjithė dolėm tė luftojmė.
- Kostandin, vėllathi im, pėrse flokėt e derdhura i ke gjithė pluhur?
- Doruntinė motra ime, gjatė udhės kishte shumė pluhur dhe mi pluhrosi flokėt.
-Kostandin vėllathi im, pėrse vėllezėrit e mi tė bukur si drita, s'kanė dalė pėrpara tė na presin?
- Doruntinė, motra ime, ndoshta janė nė lodėr e s'presin tė vemi sonte.
- Kostandin vėllathi im, pėrse dritaret e shtėpisė janė mbyllur sot krejt?
- Doruntinė motra ime, i kemi mbyllur se fryn erė e fortė e dimrit nga deti.
Kur arrinė pranė kishės, Kostandini i tha motrės:
- Ti shko pėrpara se unė dua tė hyj tė pėrgjunjem!
Kostandini shkoi e hyri prapė nė varr tė zi. Kali u bė prapė gur, shala u bė dhč dhe freri i argjendtė u bė rrotullė. Dhe pėrsėri reth e qark zotėroi heshtja e vdekjes.
Ndėrkaq Doruntina ngjiti shkallėt dhe trokiti gazmend nė derė.
- Mėmė hapma derėn!
- Kush je ti qė trokėllin aty tek dera?
- Hapma zonja mėmė - Jam jot bijė Doruntina.
- Ikė tutje nga ke ardhur o vdekje e shkretė. Ti mi more tė dymbėdhjetė bijtė e tani ke ardhur tė mė
marrėsh dhe mua qė tė mos e shoh mė Doruntinėn time!
- C'po thua ashtu zonja mėmė? Nuk ma njeh zėrin? Besa zonja mėmė, jam unė vetė, Doruntina jote.
- Ngul gishtin tek vrima e kycit qė tė ta shoh e tė t'a njoh.
Doruntina nguli gishtin e vogėl tek vrima e kycit - atė gisht tė hollė e tė bardhė. Mėma ia njohu sakaq e i hapi derėn.
- Kush tė solli kėtu, o zemra ime?
- Mė solli Kostandini, im vėlla.
- Cili Kostandin, moj bijė? Kostandini im ka vdekur bashkė me tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e tjerė. U vranė nė luftė...
Dhe si rinin tė dyja,
njėra tek praku e tjetra nė derė,
plasėn si qelqi me verė...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.google.com
h a n i s
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 87
Join date : 02/05/2008
Age : 24
Location : Milan

MesazhTitulli: Re: Legjenda Shqiptare   Fri May 02, 2008 11:59 am

Nusja e vdekur, ne mes legjendes dhe se te vertetes.



Historia e rrallė e nuses sė Shtufit, e cila nuk ėshtė regjistruar nė folklor por tregohet si histori e vėrtetė. Studiuesit e folklorit thonė se daton nė 1924, por pėr herė tė parė pėr tė ėshtė shkruar nė 1943. I janė kushtuar dhjetėra rapsodi dhe balada. Faktet dhe teprimet qė e vendosin mes tė vėrtetės dhe legjendės

Nusja e vdekur, mes legjendės dhe tė vėrtetės


Ndue Dedaj

Kėnga ka shpalosur vdekje nga mė tė ēuditshmet, epike, legjendare, monumentale; nusja qė murohet (vetėflijohet) nė kala, ura; zanat, qė i ngrijnė krushqit e i kthejnė nė cungje; vdekja e dhėndrit nga shkelmi i kalit ditėn e dasmės, le pastaj vdekjet nga luftėrat, epidemitė shfarosėse, ku prapė ka mbetur gjallė vetėm njė grua shtatzanė, nga ėshtė ringjallur pėrsėri fisi i shuar. Vdekje kryesisht tė pazakonta, gjithnjė me njė fill apo element tragjik tė evidentuar. Por dhe vdekje tė paralajmėruara, tė pritshme, si ato pėr gjakmarrje. Ka vdekur njė njeri, por kanė vdekur dhe disa njėherėsh, siē ka “vdekur” (nė gojėdhėnė) dhe njė fis apo fshat i tėrė. Ky ėshtė “bilanci” i baladave tona. Por vdekja e Nuses sė vdekur tė kėsaj eseje ėshtė tjetėr nga ato. Kėnga kushtuar asaj na paralajmėron se ka ndodhur ajo qė “Qaf s’ka tjanun kurr nė kėtė dhe”.
Cila ėshtė, pra kjo vdekje, qė nuk ka ndodhur mė parė, asnjėherė? Ku ka ndodhur, kur, nė ē’rrethana? Eshtė e vėrtetė apo legjendė?

Trualli ku u ngjiz balada. Gjeografia e tragjikes

Balada ėshtė e mbėshtetur nė fakte reale. Zezona ka ndodhur jo dikur larg nė mugujt e shekujve, por pasi kanė kaluar dy dhjetėvjeēarė tė kėtij shekulli (XX), pikėrisht nė vitin 1924, nė lagjen Shtuf tė Kaēinarit tė Mirditės. Pėr Shtufin gojėdhėna thotė se “qe mė tė dalmit fare”, nga njė epidemi, dhe ringjallja e fisit ndodhi vetėm pse njė grua me barrė nė bark, nė kohėn e kataklizmės, kishte qėlluar tek prindėrit e saj... dhe ajo kishte lindur djalė! Njė fshat qė kishte rilindur nga barku i njė gruaje. Sigurisht njė mrekulli folklorike mė vete. Unikale dhe kjo. Ndoshta Dila e Nikollė Gjok Brungės, burrė i pėrmendur i maleve dhe i Kanunit, do ta kishte dėgjuar gojėdhėnėn pėr fshatin e saj. Ishte njė vajzė e urtė mirditore, 17 apo 18 vjeēe, qė do tė martohej atė verė, nė Livadhėz tė Oroshit. Tregon plaku i Mnelės, Llesh Marka Lleshi 81 vjeē, i cili kishte marrė pjesė vetė nė atė dasmė, ndonėse i vogėl:
Nusja do tė martohej te Nikoll Gjin Gjoka. Krushk i parė ishte Prend Ndue Koka, i pėrmendun i bajrakut tė Oroshit, krahas Ēup Kol Skanės. E ama e cucės (nuses), Cena, mendoi se cuca-nuse asht t’u ba “sutzėn” (ritin e tė qarit), megjithėse kishte qenė e sėmurė ato ditė, por nuk kishte qenė ashtu. Nė kullė flisnin peshėm. Pala e nuses ngulte kėmbė se ajo nuk mund tė dilte nuse atė ditė, ashtu e sėmurė rėndė, kurse krushqit (pala e mikut) ngulte nė tė vetėn “se nuk dalim gjallė prej kėndej pa nuse”. Sherrin (dilemėn) e zgjidhi i ati i Dilės, i cili tha: “Nuk mund t’i ndalet nusja mikut”. Kishte parasysh kanunin, qė nė paragrafin 44 sanksiononte prerė “Krushqit e marrin nusen me qenė t’u dekė”. Dhe kėshtu Nusja do tė vihej pėrudhė, pėr nė shtėpinė e dhėndrit tė ri, disa male pėrtej, por jo sa nė legjendė “plot nėntė male a nėntė zalle”, madje do tė kapėrcehej vetėm njė zall, ai i Kalorit, nėse do tė arrinte ta kapėcente dhe atė e gjallė. Gjithnjė duke udhėtuar mbi Kalin e Vdekjes, qė ishte krejt njė kalė i zakonshėm. Do tė pėrshkoheshin leqe, monopate, qafa, gryka, ura, tempuj tė shenjtė, njė reliev i ashpėr, shkėmbor, njė dekor gri, nė sfond bjeshkėt e epėrme tė Kaēinarit.
Rrėfimtari ynė i moshuar dėshmon: “Krushqit u nisėn herėt. Thanė: “Nė qoftė se nusja na vdes (ishin tė vetėdijshėm pėr gjėmėn, por tė pafuqishėm ta ndalonin) pa shkue tė kisha e Shėngjergjit (Gjunalė), do tė kthejmė e ta varrosim nė fshatin e vet. Nė tė kundėrt do tė varroset nė fshatin ku do tė nusėronte”. Kjo qe marrėveshja e parė. Por pa shkue tė kryqja e Gjakonit nė Shėngjergj, Dila-nuse, gjysmė e gjallė gjysmė vdekur, gjeti forcė dhe iu drejtua krushkut tė parė: “N’oret tane Preng Ndue Koka”. Kjo do tė thoshte se ajo nuk mund tė qėndronte mė mbi kalė. E qetėsuan me fjalė, i freskuan ballin, qė i digjej nga tė nxehtit, por nuk u ndalėn. “Zbritėn Pallėnės sė Kalorit, nusja e hipur mbi kalė, nėn duvakun mbytės e ata krushqit, mė kėmbė. Shtėpia e Pal Ndocit dhe pak metra mė poshtė Zalli i Kalorit. Nusja sapo kishte dhėnė shpirt. E bekoi Mrika, krushka qė e shoqėronte, duke i bėrė kryq me qiri. Mrika ishte e motra e Dom Prend Brungės, i afėrt i Nuses…”
Tani fillonte udhėtimi mė tragjik i bėrė ndonjėherė. Njė karvan krushqish, qė ngjitej tėrmales sė Livadhezit me njė nuse tė vdekur nė shalė tė kalit. Dhe jo pak, por plot dy orė ashtu. Ishte kapėcyer legjenda dhe gjithēka. Ata njerėz, qė deri dje kishin qenė pa andralla kėsisoj, krejt tė zakonshėm nėpėr punėt e tyre tė bujqėsisė nė katund, befas ishin kthyer nė personazhe tė ēuditshėm tė njė drame tė paimagjinueshme, qė as mund ta kishin pėrfytyruar. Ata tashmė nuk i besonin as vetes, hapave qė hidhnin, kėngėve. Kush i kishte nisur nėpėr atė shkreti dhe ku po shkonin ashtu pa krye? Kujtonin fatin e krushqve tė vrarė, po ajo s’kishte qenė asgjė para gjendjes sė tyre. Shumica ishin burra tė moshuar dhe kishin fėmijė, mbi atė kalė pėrfytyronin vajzat e tyre, qė mund tė kishin dasmė pas njė jave a pas njė muaji. Jo, ata nuk ishin tė zotėt ta ndalnin as fatin e zi tė vajzave tė tyre, nėse ai ishte i parathėnė. Mund tė shqiptonin vetėm se “kėshtu paska qenė shkrue”.

“Ndaleni kangėn, kthejeni nė vaje…”

Kush qe ai qė dha kėtė urdhėr tė papritur? A mund tė urdhėrohet njė dasmė tė kthehet nė mort? Ē’po ngjiste nė Livadhėz tė Oroshit atė ditė? Mos ishte ēmendur ajo, qė i printe korit tė grave? Por kishte qenė “sihariqi”, ai qė kishte komunikuar tė pabesueshmen-vdekjen e nusės nė rrugė, ai sihariq qė zakonisht krushqit e dėrgonin sipas zakonit pėr tė njoftuar ardhjen e tyre tė gėzueshme. Sakaq u shfaqen siluetat e krushqeve kryeulur. Prena e Ēup Prengės nga Kalori ia mori e para kėngavajit; nusja prapė ishte nuse dhe nė vdekje, siē kishte qenė nė jetė. Kėnga ishte fine, humane e ndjerė, ndryshe nga zakoni qė kishte qenė i pamėshirshėm. Njėherė kėnga kishte qenė djepi i Dilės, tash po bėhej dhe varri i saj. Sigurisht dekori tani ishte krejt i zi, dhe simboli i tij ishte padyshim “duvaku i zi”, qė kishte zėvendėsuar tė kuqin, qė nga ai ēast fatal pa mbėrritur nė Zall tė Kalorit.
“…Dasma u kthye nė mort dhe dasmorėt nė mortaxhinj. Tė nesėrmen e kanė varrosur te Kisha e Shmetrit nė Bukmirė. Ka ardhur dhe Dom Prend Brunga e ka salikue vorrin. Erdhėn dhe njerėzit e shtėpisė sė saj. I ati deshi qė tė futej nė dhe “nuse” me sringla, xhup, kryq, i “vjehrri” jo . Por ditėn fitoi urdhri i heshtur i tė atit, natėn thuhet se nusja nuk do tė mund t’i shpėtonte njė fati dhe mė tė keq… (Zhvarroset nga vjehėrria pėr ta rivarrosur pa teshat e nusėrisė!) Kjo si pėr ta bėrė me njė pėrmasė legjendare.

Pėrsėri rreshta pėr “gjeografinė” e tragjikes

“Cucėn vashė”, siē do ta cilėsonte mė vonė balada, nuk do ta ketė qetėsuar atė natė as shushurima e ėmbėl e pėrroit, qė rridhte pėrvajshėm aty ndanė shtėpisė sė saj. Dita e nesėrme, qė ishte ditėdasma e saj, i vinte turbull parasysh, ndoshta dhe si njė ditėvdekje. Mėngjesi, qė e kishte bėrė nuse, do ta pėrcillte me disa “vaje” tė pazakonta, pra, po qahej (ishte zakoni) dhe pse ajo po bėhej nuse. Sigurisht burrat nė kullė kėndonin kur martohej vajza (nė rastin e saj nuk do tė shkonte ēiftelia nė sofėr dorė mė dorė sa tė ngjiste diku, tek ndonjėri qė ia thoshte “grykėhollės” me dy tela.) Ishte vajzė e padalė nga katundi i saj, kėshtu qė nuk do tė njihte mirė dhe viset e afėrme. Ajo do tė ngjitej mes krushqve tė panjohur termales thikė tė Shkallės sė Keqe, qė tė nxirrte paksa nėn Shterė, ndėrsa motivet e pazakonta do tė ishin nė “pėrtej” udhė. Eshtė falur ngrykaz me njerėzit e shtėpisė, pa mundur tė hedhė sytė nga babazoti i moēėm, Rrapi nė qendėr tė Kaēinarit, ku ishte dhe kisha me varret, as nga Ura Nredi. Njė forcė mbinjerėzore e ka mbajtur shtatin e saj drejt nė kėmbė, pastaj mbi shpinėn e kalit, pa u rrėzuar si njė shtatore e bardhė nė kėmbėt e tij. Ajo e dinte se do tė vinte njė ēast qė do tė rrėzohej pėrdhe (si njė kauzė pa adresė), por le ta shtynte sa mė shumė atė. Kushedi ē’ka menduar vetimthi asaj copė udhe kaluar mbi Kalin e Vdekjes. Pėrrallat e fėmijėrisė tashmė nuk ishin krejt pėrralla, as gojėdhanat. Aty poshtė ishte Laku i Kuq (nė Qafė-Shpardh). Po pėrse i kuq? Nga gjaku i njė nuseje. Kishte qenė dimėr larg. Nusja kishte dalė mes suferinės, kishte mbledhur drutė dhe ishte nisur pėr nė shtėpi, por i kishte rrėshqitur kėmba e kishte shkarė nė humnerė megjithė barrėn e druve nė kurriz. Laku ishte skuqur nga gjaku i saj dhe mė vonė qe thirrur “Laku i Kuq”. Kishte mbetur si njė monument i atij rasti tragjik. Erėrat e largėta tė Munellės, qė kryqėzoheshin aty me simotrat e tyre tė bjeshkėve tė tjera kanė vėnė kujen pėr njė ēast, sepse nė atė vetmi nuk kishte gra pėr vaje... Ashtu erėrat, qė kishin dhe njė qafė tė tyre (Qafė-Erzėn) kishin qenė vajtojcat e para dhe tė Nuses sė Gurit tė Nuses (Fan) e tė nuseve tė tjera tė legjendave.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.google.com
h a n i s
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 87
Join date : 02/05/2008
Age : 24
Location : Milan

MesazhTitulli: Re: Legjenda Shqiptare   Fri May 02, 2008 11:59 am

Nusja ka vazhduar udhėn, por flijimi ka qenė ndoshta kryemotivi i asaj dite. Nuk e kuptonte se pse duhej qė tė flijohej njeriu ashtu? Pėrse kishte aq shumė flijime? Qafė-Vorrėz (pėrsėri aty) gojėdhėna thoshte se qenė vrarė mes tyre dy lagje krushq, ngaqė nuk kishin pranuar t’i lėshonin rrugėn njėra-tjetrės. Kanė mbetur si degė tė thara lisi vetėm dy nuset qyqe tė shkreta. Ndoshta ishin 22, ndoshta 26 varre nė atė qafė, pasi krushqit shkonin 11 a 13. E pra nuk dihej koha e legjendės, mė e vonė se koha e zanave, sigurisht. Asnjė sherr nuk kishin bėrė nė atė gjysmėbjeshkė e gjysmėvarri ata burra, qė tė dilnin zanat e trazuara e t’i kthenin nė gurė ata, e kuajt e tyre nė cungje. Tė kishin qenė punėtorė guroreje ato dy lagje burra nuk do tė kishte ndodhur asgjė, por tragjedia kishte ndodhur, pikėrisht, pėr faktin se atė ditė nuk kishin qenė njerėz tė zakonshėm, por krushq...
Pak pa mbėrritur nė Zall tė Kalorit ka besuar se nuk do tė vdiste pa freskuar ballin me ujė tė ftohtė, e ka dėshiruar fort mbėrritjen sa mė parė nė breg, por nuk ka qenė e thėnė. Ato njėqind metra befas i janė bėrė njė mijė... Nuk ka patur forcė tė ulej nga kali, duke shpėrfillur atė udhėtim ceremonial pa fund, tė flakte duvakun e rėndė dhe stringlat e tė vraponte pėr njė ēast si nė fėmijėrinė e saj krejt e lirė dhe e shpenguar. Ndoshta ashtu, do tė kishte mundur t’i shpėtonte vdekjes, pasi fėmijėria mund tė ruante ende njė magji tė rrallė, qė njeriu e humbiste nė moshė tė madhe. Duhej tė ktheheshe prapa teje me njė fuqi hyjnore qė tė mund ta zije atė magji. Por i gjithi ky ndoshta ishte thjesht njė iluzion... Duke u ulur Kodrės Short e ka vėshtruar rrjedhjen e kaltėr tė lumit, por dhe rrugėn qė vinte nga Shkodra pėr nė Orosh. Njėri nga krushqit ka treguar sėrish njė nga ato baladat pėr Qafat e Vorreve, kėsaj here nė Fregėn. Sikur e sillte lumi frushullimėn e legjendave... Kėshtu ka ardhur ēasti kur ajo nuk ka menduar mė dhe ata nuk kanė folur. Dita ishte thyer nė mes si tė ishte lis e ta kishin gjuajtur rrufetė papritur.

Kėnga e Cucės Vashė, njė nga motėrzimet e baladės

Ngjarja e ndodhur ka bėrė bujė tė madhe. Rapsodėt kudo kanė shpejtuar tė skicojnė relievin e ngjarjes. Arkitektura e tragjikes ėshtė ndėrtuar thjesht nė vargje. Eshtė shkruar e kėnduar njė baladė e thekur. Rapsodėt sikur janė vėnė nė garė. Thuhet se tė parin variant tė “Kėngės sė Nusės sė Vdekur nė Udhė” e ka shkruar prifti dijetar dhe poet Dom Prend Suli, mik i priftit tė Brungės. Por dhe ai ka nėnshkruar “Populli”. Pas disa vjetėsh kėnga ėshtė kėnduar gjer nė 4 variante nė njė shtrat kohor prej mėse 70 vjetėsh, nė njė gjeografi qė rrok tė paktėn krejt Mirditėn e vjetėr e vendet me mirditas tė ramė nė Shkodėr, Lezhė etj. Eshtė dėgjuar nė Kaēinar, Orosh, Kthellė, Gojan, Gomsiqe, qindra kilometera larg.
Nė vitet ‘80 njė bard i folklorit tė ri (Ndue Lleshi) nga Kaēinari e ka pėrpunuar kėngėn dhe dy nuse nga kėto anė e kanė kėnduar me madhėshti nė Festivalin e Gjirokastrės nė vitin 1988. Dhe mė pas nuk ka pushuar balada. Njė grup folklorik i Lezhės ka ngritur tani nė skenė njė nga variantet e hershme tė baladės, dhe tash ajo ėshtė kėnduar dhe pėrtej kufijve, nė Kosovė, Gjermani, Ulqin etj. Po mbushet shekulli e balada e Nuses sė Vdekur nuk ka shterruar. Pėrherė nė njė shtrat tė ri, ku ėshtė dhe ai i vjetri. E ka kėnduar gjyshi nė vitet ‘30, i biri nė vitet ‘60 dhe nipi nė vitet ‘90. Zakonisht e kanė kėnduar vajza dhe gra. Balada pra ėshtė duke “ecur” pėr t’u bėrė njėshekullore. Sigurisht ėshtė interesant ky fakt, nė kohėt moderne, kur folklori shpesh ėshtė disi i braktisur...
Mėsuesi dhe folkloristi Gjergj Shabani nė rubrikėn “Prej folklores sė Mirditės” tė revistės “Kumbona e sė Diellės”, tė marsit 1943, boton njė variant tė baladės nėn titullin “Kenka e cucės vashė” me shėnimin “Ndodhje e vjetit 1924”, por qė nuk duhet tė jetė varianti mė i mirė artistikisht. Sidoqoftė mbledhėsi i saj ka meritė, pasi ka lėnė tė botuar njė relike tė rrallė folklorike, qė prej 60 e ca vjetėsh. Ai nuk na thotė se ku e ka mbledhur, nga kush e hollėsira tė tjera, ē’ka tani do tė ishin me interes. Tė gjitha motėrzimet e kėsaj balade nisin me vargun “ I tan Shtufi ashtė mbledh nė kuvend”. Edhe kėnga e mbledhur nga Shabani nis: “Na u mblodh Shtufi, bajn kuven”. Vargu i dytė vazhdon me qortimin e vetvetes “si me ba kėte punė pa mend”.

“Thue se viti s’kish tjetėr ditė”?!

“Na erdhėn krushqit natėn e Sh’Mris/Fli po i ēoishin Perėndisė...”, vazhdon kronika e dhimbshme. Pastaj protesta kanunore e tyre: “E duam cucen nė ditė tė caktueme/ Asht bi rodi, s’asht e lshueme!” Po vajza ndėrkohė nė kthinėn e saj i lutej tė atit me lotėt qė i rridhnin “palė e palė”, duke i thėnė se shtati i saj ishte bėrė si qiriri nė “atė lumterė” (shandan). Burrat e fisit ishin “vra” nė fytyrė por nuk mund tė vendosnin asgjė pa fjalėn e tė zotit tė shtėpisė. Po tė urdhėronte ai do tė bėhej luftė”. Por “lalė Nikolli” lėshon fjalėt “Gja me zort krushkut s’i nalet”... duke nėnkuptuar se mes tyre si fis dhe miqve do tė mbretėronte paqja. “Po i pėrcjellim pa farė fjalėt”. Poeti popullor vazhdon me pėrshkrimin e gjendjes sė nuses tek ngrihej nga shtrati pėr tė kėrcyer mbi kalin e nusėrisė:
“Mė kamė s’qėndrojte, i dridhej shtati”
...
“Vesh e mbath pėr bukuri
Ja dha zoti njė hijeshi
Xhup e strengla e xhurdi pushi
Vathė e pare sa kėrkushi...
E shtrėngoinė, i venė duvakun,
sa memze e kcejka pragun.
Kur ka dalė Dila prej shpis
Lamtumirė i thotė shoqnis.
Kur u fal me rob e shokė:
“ma nuk shihna na nė kėtė tokė...”
Dhe krushqit u nisėn, duke lėnė pas vajin e brimėn qė kishin marrė fėmijėt... “A thue s’kishte viti tjetėr ditė” duhet tė ketė qenė vargu i parė qortues i grave tek po pėrcillnin nusen, “nji lule tė re”. Por dhe mallkimi i pashprehur pėr diēka tė papėrcaktuar qė kishte “urdhėruar” fatin tragjik tė bijės sė tyre. Mė pas ky varg famoz do tė ishte pjesė e ēdo kėnge pėr nusen, pasi Nusja e Shtufit ka tashmė njė “antologji” tė sajėn.

“Sa shum” krushku shkoka Zallit”

Ata ishin 11 a 13 krushq, por poeti, nė stilin e baladave legjendare, i zmadhon me qėllim pėrmasat brenda hapėsirės tė sė madhėrishmes.
“Sa shumė krushku shkoka zallit,
Nusja fshinte gjersėn e ballit
Nuk janė gjersė qė vijnė prej sė xeti...”
Pikėrisht nė kėtė ecje tė hutuar, Nusja thėrret:
“Ndalu i herė ti krushku i parė!”
Nuk ka ndodhur ndonjėherė mė parė qė nusja tė flasė me krushqit, aq mė tepėr tė urdhėrojė tė parin e tyre. Ajo kėrkon qė ai t’i “dėgjojė njė fjalė”:
“Dhanrrit gjall s’ia shkel oborrin
Nė lterė tė Shėn Metrit e due vorrin!”
Krushku i parė e ka pritur gjatė gjithė rrugės kėtė “fjalė” amanet, por tani nuk u ka besuar veshėve. Ka shpresuar se mos ajo “histori” do tė mbyllej disi nė paqe e jo ashtu. Por tashmė nusja, qė i ka “ardh shpirti me dalė” nuk e pushon ligjėrimin, duke dhėnė amanete, tė paktėn vdekjen ta kishte tė “bukur”, nga qė jetėn nuk e pati tė tillė.
“Prap po flet e mjera vashė”
Lalė mė ban kryq se jam tuj dekė
E tė mos dhemet deka eme,
M’i len strenglat pa m’i hjekė,
se unė do tė jes pėr emėn tė motit...”
Pas kėsaj gjithēka ka marrė fund tragjikisht. Vdekja e kobshme nuk ėshtė ndalur dot nga ata burra tė sertė.
…Karvani i krushqve ka ecur e ecur, udhė pa fund. Vetėm zogj vajtimtarė qė ikin e vijnė furishėm. Ata krushq, nė tė vėrtetė, tashmė po ngjiteshin, por u ngjante se po fundoseshin e fundoseshin thellė e mė thellė, nė njė si gropė, qė u pėrhihej si njė varr i stėrmadh. Deri pak mė parė shtatorja e bardhė qė tash qėndronte mbi vigj ishte njė krijesė e gjallė si ata. Sigurisht shumė gjėra i kishin shkuar asaj nėpėr mend ato ditė. Zhaurima e dasmės, nata e parė e martesės, vėshtrimi disi i papėrcaktuar i dhėndrit tė ri, pastaj foshnja qė do tė lindnin, qė nuk guxonte ta ledhatonte. “Paē fat, bija ime”, dukej se kishte shqiptuar ajo, pastaj i kishte ardhur pėr tė qeshur me atė fjalė qė i kishte shqiptuar si pavetėdije. Kur kishte hipur mbi kalė, ai i qe dukur njė kalė fluturues, qė nuk shkonte pėr tokė, por qė shpejtonte tė fshihej mes reve. Ka psherėtirė thellė dhe ka dashur tė pėshtyjė neverinė; nga pamundėsia pėr tė pėshtyrė pėrtokė, ka “stėrpikur” me psherėtimėn e saj kurrizin e djersitur tė kalit, shamitė e mėndafshta, tepėr tė shtrenjta tė blera ndo nė Pazar tė Shkodrės, e ndo nė atė tė Gjakovės…
Nė fillim karvani i krushqve tė saj kishte qenė gjysmė i dehur, gjysmė i qeshur, gjysmė i trishtuar, thjesht nga misioni i asaj dite, i tė qėnit krushq. Mė pas krushqit kanė harruar tė qeshin, tė flisnin, fjalėt iu ishin lidhur fort pas gjuhės. Pushkėt nė krah e nė brez nuk i ndienin, e shumta si njė mish i huaj, i stėrgjatur pakuptim. Ē’kishin xhanėm ato armė kur nuk mund tė vrisnin vdekjen e njė vashe nuse? Ē’kuptim kishte mė tej burrėria, nderi, trimėria? Kėshtu mes pėrsiatjesh kanė mbėrritur tek Guri i Nuses nga vėshtrohet kulla qė i kishte nisur krushqit njė natė mė parė.

“Lajmi korb qenka tuj ardhė
Dekun nusja n’kalė tė bardhė...”

Lajmi i “sihariqit” ishte i zi si korbi. Tė parin atė e nuhati gjyshja e dhėndrit, nėnė Prena, qė urdhėroi kthimin e dasmės nė mort:
“Ndalnje kangėn, kthejeni nė vaj”!
Kishte ndodhur nė Mirditė, ajo qė nuk qe dėgjuar kurrė mbi dhe, vdekja e nuses ditėn e dasmės sė saj.
“Nė mort kthehet dasma e nuses sė re
Qaf s’ka kurrė nė kėtė dhe”.
Kronikat e kuvendit nė oda, a nė hijen e Lisave tė Shpalit, nė rrugėt e Shkodrės a Gjakovės, mes princėve e konsujve tė huaj, udhėtarėve nga Europa qė vinin me laps nė dorė tė shkruanin “gjėmat” dhe burrėnitė e maleve, nuk kanė reshtur pėr disa kohė. Pikėrisht, pėr atė qė kishte ndodhur ajo e padėshiruara, e panjohura, unikalja. Lajmi pra, nuk kishte mbaruar atė ditė nė shtėpinė e dhėndrit, por fill kishte shpejtuar tė trondiste malet, kullat, kreshtat, njerėzit, qė tė habitur pyesnin: “Ēfarė? Ka ndodhur, ēfarė nuk ka ndodhur kurrė mbi dhe? Po si? Po pse? Po ku?
Ishte viti 1924...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.google.com
h a n i s
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 87
Join date : 02/05/2008
Age : 24
Location : Milan

MesazhTitulli: Re: Legjenda Shqiptare   Fri May 02, 2008 11:59 am

Nė Qafė-Vorrėz tė Kaēinarit gjenden Gurėt Rreshet, si njė karvan krushqish tė ngrirė... a tė vrarė, nė krye dallohet Guri – Krushk pak mė i madh, pastaj tė tjerėt ashtu si i ka zėnė afshi i zanave a “pushka” a stuhia e papritur e dimrit. Nusja mbi Kalin e Vdekjes ndoshta i ka parė ata gurė – varre, ata gurė – krushq, apo thjesht gurė – gurė, pa u pėrpjekur tė gjejė aty simbolikėn e tragjikes, qė nė rastin e tyre mund tė ishte thjesht njė pėrqasje formale...

Varianti i baladės sė mbledhur e botuar nga Gj. Shabani ka 63 vargje dhe tė tjerėt afėrsisht kaq. Asnjeri prej tyre nė librin e folklorit. Si ėshtė e mundur? ...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.google.com
h a n i s
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 87
Join date : 02/05/2008
Age : 24
Location : Milan

MesazhTitulli: Re: Legjenda Shqiptare   Fri May 02, 2008 12:00 pm

Te huajt te magjepsur nga historia e nuses me duvak



Gjergj Marku

Prej njė viti e gjysmė nė Bashkinė e Rrėshenit ka ardhur si vullnetar i Korpusit tė Paqes dhe njė djalė i ri amerikan nga Karolina e Veriut tė SHBA-sė, Daniel Adams. Ėshtė njė djalė tipik amerikan, me flokėt bjond, sytė blu, pakėz i gjatė, hollak, me nuhatje intuitive, natyrė sportive, mjeshtėr i kompjuterit, por qė gjithsesi, bėn jetėn e thjeshtė tė njė djaloshi mirditor, nga ata qė rrinė shpenguar rrėzė njė peme, nė njė bordurė rruge apo nė njė kafene. Ai ka ardhur nė Mirditė si vullnetar i Korpusit tė Paqes falė ngasjes qė ka patur dhe i ati qė para 40 vitesh si vullnetar i kėtij Korpusi nė Kolumbi. Dhe i ati ka ndenjur atėhere rreth dy vite dhe po kaq po bėn dhe i biri. Qė kur ka ardhur, ėshtė pėrshtatur nė mėnyrė tė pėrkryer nė Rrėshen, aq sa nuk dallon nga njė djalosh qytetas kėtu.
Kėto ditė erdhėn qė nga Karolina pėr ta parė birin e tyre dhe prindėrit e tij, babai Jerry Adams, njė burrė rreth tė 66-ve, Jan, nėna e Danielit e cila ėshtė pedagoge nė njė prej universiteteve tė Karolinės sė Veriut. Adams-ėt thonė se kanė patur interes prej kohėsh pėr t’u njohur me vendet e Europės Lindore dhe se, mė sė shumti, kanė rėnė nė kontakt me Moldavinė, sepse vetė shteti i Karolinės sė Veriut ka lidhje me kėtė shtet. Jerry ka punuar me biznesmenėt moldavė pėr t’i binjakėzuar me ata amerikanė dhe ka patur eksperienca interesante me ta. Prindėrit e Danielit vizituan gjithandej Mirditėn, dhe disa vise tė vendit, pėr t’u njohur me historinė e kėtij vendi, doket dhe zakonet, por ajo qė i ka prekur mė shumė ata ėshtė historia e Nuses sė Shtufit kėtu nė Mirditė, vdekur nėn duvakun e kuq, si veshje e moēme e nuseve tė kėtyre anėve. Pyetja qė ata i bėnin vazhdimisht piktorit Pjetėr Marku ishte: a ėshtė e vėrtetė vallė kjo histori?!...
Ndėrsa dėgjon historinė e kėsaj nuseje-legjendė, Rebekės 20 -vjeēare, qė studion nė njė universitet tė Karolinės sė Veriut, i shkojnė lotėt ēurk, dhe mė pas duket shumė “e dashuruar” me kėtė portret dhe historinė qė mbart. Nuk mund tė rezistojė pa pėrjetėsuar njė foto me portretin interesant tė nuses, qė plot 80 vite mė parė, falė njė zakoni absurd, nuk mundi t’i vidhej sėmundjes, edhe pse po e shihte se po vdiste nėn duvakun e kuq. “Kam studiuar shumė pėr artin, - thotė ajo,- por piktura kėtu mė pėlqeka mė tepėr, sidomos peisazhi. Pashė kėtu kishėn e Rubikut, udhėt kėndej, por ja qė janė si atje, tamam, edhe kėtu nė pikture, ndėrsa kėtė nusen kam dėshirė ta marr me vete…”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.google.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Legjenda Shqiptare   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Legjenda Shqiptare
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
hacking-ks :: Argėtim ne hacking-ks.. :: Kultura Shqiptare-
Kėrce tek: